Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo sunkios, nepagydomos, gyvenimą trumpinančios ir progresuojančios ligos. Ne paslaptis, kad kiekvienam susirgusiam norisi iki pat paskutinės minutės gyventi kuo produktyvesnį, aktyvesnį ir visavertiškesnį gyvenimą. O tai padaryti padeda paliatyviosios pagalbos specialistai.

Lietuvoje šiai medicinos sričiai, deja, kol kas skiriama labai mažai dėmesio. Dauguma žmonių apskritai nežino, kas ta paliatyvioji pagalba, kuo ji ypatinga ir kodėl reikalinga. Taip tvirtina Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjas Marius Čiurlionis, dalyvavęs Kelne (Vokietija) vykusiuose Europos paliatyviosios pagalbos akademijos (EUPCA) organizuotuose mokymuose.

Nori dalintis sukaupta patirtimi

Vienintelis Lietuvos atstovas į tarptautinius mokymus, kaip ir kitų šalių paliatyviosios terapijos specialistai, vyko su specialiai mokymams suformuluota problema.

„Centro poliklinika jau ne vienerius metus teikia paliatyviosios pagalbos paslaugas savo pacientams. Norime šį modelį pasiūlyti taikyti visos šalies mastu, mat jis yra išbandytas, patikrintas, puikiai veikia. Kitaip tariant, siekiame dalytis savo sukaupta patirtimi, – pasakojo M. Čiurlionis. – Mokymai, kuriuose dalyvavau, susideda iš 5 etapų, suskirstytų dvejų metų laikotarpyje. Pirmojo etapo tikslas buvo susirinkusiems specialistams padėti pažinti savo stipriąsias puses, išmokyti sukurti, subrandinti ir išgryninti idėją turimai problemai spręsti, taip pat parengti išsamų planą, reikalingą tai idėjai įgyvendinti“.

Pasak pašnekovo, 2019 m., pasibaigus mokymams, Centro poliklinikos sukurtas paliatyviosios pagalbos modelis turėtų būti atviras ir nemokamai prieinamas visoms savivaldybėms, norinčioms jį įgyvendinti.

Padėtis blogesnė Rytų Europos šalyse

Kaip Lietuva atrodo Europos šalių kontekste kalbant apie paliatyviąją pagalbą?

„Na, pagrindinės šios srities problemos iš esmės yra vienodos visoje Europoje – tiek pacientai, tiek patys gydytojai ar slaugytojai, socialiniai darbuotojai stokoja reikalingos informacijos, nepakanka ir finansavimo iš valstybės pusės. Taip pat susiduriama su paslaugų plėtros ir viešinimo sunkumais, hospisų kūrimu. Kita vertus, Lietuvai tikrai yra kur stengtis, privalome mokytis iš kitų Vakarų Europos valstybių, jau turinčių patirties ir gana sėkmingai įgyvendinančių paliatyviosios pagalbos procesus. Padėtis prastesnė ne tik pas mus, bet ir kitose Rytų Europos valstybėse“, – tvirtina M. Čiurlionis.

Pasak mediko, jei Centro poliklinikos įgyvendinamas paliatyviosios pagalbos modelis būtų taikomas visose Lietuvos savivaldybėse, pagal šios srities medicinos paslaugų prieinamumą mūsų šalis būtų viena lyderiaujančių pasaulyje.

„Iš asmeninės darbo patirties galiu pasakyti: daugelis žmonių Lietuvoje iki galo nesupranta, kas tai yra paliatyvus pacientas. Kai kurie netgi bijo šios sąvokos, suvokia kaip negalią arba jaučia gėdą. O paliatyvaus paciento – ir visai nesvarbu, kokio jis amžiaus – statusas tiesiog reiškia, kad žmogus turi visas teises gauti jam reikalingą pagalbą tiek stacionare, tiek namuose. Paliatyvioji medicininė pagalba nesiekia nei paspartinti, nei atidėti mirties. Ji yra orientuota į skausmo ir kitų ligos sukeltų simptomų slopinimą, mažinimą, kontrolę, psichologinę ir dvasinę paramą tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems, kad žmogaus išėjimas iš šio pasaulio būtų orus, neskausmingas, ramus. Yra atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, kad gyvenimo kokybės gerinimas gali teigiamai paveikti ligos eigą. Trumpiau tariant, namų sienos tegu ir nepagydo, tačiau leidžia ligoniui jaustis geriau, ramiau, patogiau. Toks ir yra paliatyviosios pagalbos tikslas“, – aiškina Centro poliklinikos specialistas.

Per metus pagalba – šimtams pacientų

M. Čiurlioniui paliatyviosios pagalbos teikimo klausimais taip pat yra tekę lankytis ir kitose šalyse. Neseniai Centro poliklinikos atstovas buvo išvykęs į Oksfordą, kur skaitė pranešimą apie įstaigos, kurioje dirba, vykdomą veiklą. Madride dalyvavo specialiai paliatyviajai pagalbai skirtoje konferencijoje. „Po truputį viešiname tai, ką esame sukūrę ir įgyvendiname praktiškai. Nepaprastai džiugu kad mūsiškis paliatyviųjų paslaugų teikimo modelis sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš užsienio. Deja, to kol kas negalima pasakyti apie kolegas iš Lietuvos“, – pastebi pašnekovas.

Paliatyvioji pagalba yra įvairiapusė. Ji apima medicinos paslaugas, socialinę ir psichologinę sritis, tad čia dirba daugybė specialistų. Atsižvelgiant į paciento poreikius, pagalbą teikia gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, psichologas ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Per metus Centro poliklinika teikia slaugos paslaugas namuose 2591 pacientui, iš kurių apie 112 yra paliatyvūs.

Prieš daugiau nei 3 metus Centro poliklinika pirmą kartą Lietuvoje pradėjo teikti slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos elektronines paslaugas. Nuo tada pacientai medikų paslaugas gali užsisakyti internetu, o slaugytojai ir medikai, pasinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis, savo darbą atlikti greičiau ir operatyviau.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Paliatyviajai pagalbai – daugiau dėmesio ir lėšų (217/0) 

Augant paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikiui – didinamas stacionaro lovų skaičiaus normatyvas (225/0) 

Centro poliklinikos ir Santaros klinikų medikus jungia informacinės sistemos (1122/0) 

Efektyvi paliatyvioji pagalba, kai dirbama komandoje (1418/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0