Senos fantastinės prognozės apie ateitį visuomet pabrėždavo, kad ateityje mokysimės visiškai kitaip. Prie mūsų smegenų bus prijungtos specialios mašinos, kurios leis mokytis greičiau iš efektyviau. Tai kol kas neįvyko, tačiau mokslininkams pavyko tiesiogiai į smegenis patalpinti ne tokios jau paprastos informacijos.

Mokslininkai silpnais elektros impulsais stimuliavo beždžionių smegenis, bandydami paveikti sritį, atsakingą už judesius. Jų tikslas buvo patalpinti į smegenis informaciją, kurios primatai nežinojo - kaip judinti priešais juos padėtą žaislą. Tai nėra tokia jau paprasta užduotis, tačiau rezultatai gali padėti tūkstančiams žmonių.

Priešais primatus buvo pastatytas žaislas su keturiais objektais ir juos supančiomis šviesomis. Kaskart užsidegus šviesai beždžionės griebdavo tam tikrą žaislą. Tuo pat metu mokslininkai labai mažais impulsais stimuliavo primatų smegenis - kiekvienam žaislui buvo parinktas unikalus impulso dažnis ir stiprumas. Tuomet šviesos iš žaidimo buvo pašalintos, o beždžionės ir toliau puikiai žinojo, kurį daiktą reikia griebti vien pagal impulsus jų smegenyse. Manote, kad tai tik primityvi dresūros forma? Anaiptol - mikrostimuliacija buvo tokia silpna, kad gyvūnai jos net pajausti negalėjo.

Beždžionės griebė žaislus ne todėl, kad jautė kažką kirbant smegenyse ir galėjo pajausti skirtingus dažnius. Jos tiesiog jautė norą ką nors pagriebti ir tarsi vykdė nurodymus. Aišku, jos pačios apibūdinti šio jausmo negali, o su žmonėmis šie eksperimentai dar niekada nebuvo atlikti. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad smegenų mikrostimuliacija toje dalyje gali sukelti dilgčiojimą rankose. Kad įsitikintų, jog tai nebuvo svarbų šįkart, mokslininkai keitė elektrodų vietą, iš naujo apmokė beždžiones ir gavo tuos pačius rezultatus.

Tačiau tyrimai būna tik tiek vertingi, kiek gal padėti žmonėms. Mokslininkai mano, kad tokia stimuliacija gali padėti reabilitacijos metu po insulto ar traumų. Žmonės su pažeistomis smegenų zonomis, atsakingomis už judesį, gali vėl tikėtis judėti laisvai, nes stimuliacija tarsi leistų apeiti pažeistus neuronų tinklus. Todėl dabar mokslininkai tikisi artimiausioje ateityje pradėti bandymus su žmonėmis. 

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos (352/0) 

KTU mokslininkų išradimas – gyvenimus keičiančioms operacijoms (243/0) 

Bendras Kauno universitetų mokslininkų darbas: neinvazinis būdas greitai sumažinti kraujospūdį ir suaktyvinti dujų apykaitą plaučiuose (176/0) 

KTU mokslininkų komanda su partneriais dirbtinio intelekto pagalba sieks diagnozuoti giliųjų venų trombozę (720/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0