vaistai.lt

Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką vertėtų žinoti tėvams? (599/0) 

Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką vertėtų žinoti tėvams?2018 m. rugsėjo 1-oji žymi ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir įstatymo, kuriame išdėstyti sugriežtinti mokinių maitinimui keliami reikalavimai, įsigaliojimą. Visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas – vieni džiaugiasi: mokinių mityba – sveika ir subalansuota; kiti nerimauja: moksleiviai lėkštėje ras tik salotos lapą, o iš mokyklos grįš alkani ir gurgiančiais pilvais. Tėvų pasipiktinimas kyla dėl nežinojimo, o ekspertai savo ruožtu ramina, kad jų vaikai valgys skaniai, kokybiškai ir sočiai.

Maistas – toks pats, skonis – kitoks

Iš mokyklų valgiaraščio nedings nei bandelės, nei bulviniai patiekalai. Tik šių gaminių sudėtis, skonis ir porcijos dydis bus kitoks. Bent vieną kartą per savaitę mokinių lėkštėse garuos žuvis, šalia mėsos pateikiamos daržovės sudarys trečdalį porcijos, tarkuotų bulvių patiekalus valgyklos darbuotojai galės ruošti tik kartą per dvi savaites, virtų bulvių – per savaitę kartą.

Sugriežtinus mokinių maitinimui keliamus reikalavimus, turės pasitempti ne tik valgyklų darbuotojai, tėvai (į priešpiečių dėžutę galima įdėti tik sveikų užkandžių), bet ir tiekėjai. Įstatymas riboja cukraus, druskos ir daugelio kitų maisto pramonėje gausiai naudojamų ingredientų kiekius. Apribojimai taikomi daugeliui produktų, duona ir bandelės – ne išimtis.

Reforma sujudino ne tik visuomenę, bet ir verslą – tiekėjai, norėdami produktus ir toliau tiekti mokykloms, turi peržiūrėti asortimente esančių gaminių receptūras, jas keisti arba kurti naujų gaminių grupes – tokių, kurie atitinka mokinių maitinimui keliamus reikalavimus.

„Pasitelkdami inovacijas nuolat kuriame naujus produktus, tad ir šiuo atveju džiaugiamės radę sprendimą, kaip pagaminti ne tik savo sudėtimi ir maistine energine verte sveikesnius, bet vis dar tokius pat skanius, vaikų pamėgtus kepinius. Gaminiuose dalį cukraus pakeitėme natūraliu, iš cikorijos šaknies gaunamu inulinu, taip sumažinome ne tik cukraus kiekį, bet ir praturtinome gaminius skaidulinėmis medžiagomis, kurios yra puikus energijos šaltinis“, – sako UAB „Mantinga“ naujų produktų vystymo vadovė Ramunė Puzinienė.

Užburtas ratas

Rinkoje susidomėjimas sveikesniais produktais stebimas jau kurį laiką. Vis daugiau žmonių produktų nesirenka aklai, jie atidžiai skaito etiketes, renkasi kokybiškesnį, sveikatai palankesnį gaminį. Galbūt naujasis mitybos planas moksleiviams – dar vienas besikeičiančių vartotojų įpročių įrodymas arba skęstančio laivo gelbėjimas, kai pastebėjus, jog jauniems žmonėms diagnozuojamos anksčiau vadinamos tik „senų žmonių“ ligos, atsigręžia į maistą.

„Ne paslaptis, kad vaikai nori tiesiog visko, kas skanu, ryšku ar gražiai įpakuota. Tai augantis organizmas, todėl jiems labiausiai norisi produktų, kurie nėra sveiki, tai produktai, kuriuose daug cukraus, riebalų, dideli kiekiai greitai įsisavinamų angliavandenių, perdirbtų produktų, tokio raciono dažnas palydovas – ligos. Iš pradžių nusilpsta imunitetas, vaikas pradeda sirgti peršalimo ligomis, pastebimos alerginės reakcijos, tada vartojama daug vaistų, kurie taip pat alina organizmą, taip atsidaro ratas, iš kurio išeiti nėra labai paprasta“, – teigia mitybos specialistė bei trenerė Olga Pocienė.

Įpročiai pradeda formuotis namuose

Mitybos specialistė ragina neužmiršti, kad nors darželiuose ir mokyklose privalo būti mokoma, kaip taisyklingai valgyti, viskas prasideda – namuose, tad taisyklingos mitybos įgūdžius vaikams pirmiausia turi ugdyti tėvai. „Nemaža dalis vaikų namuose valgo ne visavertį maistą, todėl įpratinti juos valgyti sveiką ir subalansuotą maistą, kuriame yra mažiau cukraus, riebalų, gana sudėtinga. Čia jau reikėtų atsigręžti į tėvus, nes pirmiausia būtent jų pavyzdys formuoja vaikų įpročius. Vaikai, kurie namuose maitinasi sveikai, problemų mokykloje neturės, sunkiau bus įpratusiems valgyti sumuštinius su dešra, dešreles ar keptas bulves“, – svarsto mitybos specialistė bei trenerė Olga Pocienė.

Jei valgykloje maistas bus neskanus, tikėtina, kad vaikai jo ieškos ten, kur skaniau, ir kišenpinigius leis pirkdami tokį maistą, prie kokio įpratę, nepaisant jo sveikumo – aplink mokyklas įsikūrę ne tik daugybė mažų parduotuvių, bet ir didžiųjų prekybos tinklų ar greito maisto restoranų. Dėl šių priežasčių tėvams rekomenduojama pasikalbėti su vaikais, ką vertėtų valgyti, kaip subalansuotas maistas padės jiems susikaupti mokykloje, turėti energijos ne tik pamokoms, bet ir mėgstamiems būreliams. Na ir svarbiausia, vietoje dosnių kišenpinigių, verčiau pasirūpinti sveikais ir skaniais užkandžiais moksleivių priešpiečių dėžutėje.

Mitybos specialistė Olga Pocienė pataria, ką galima įdėti į moksleivių priešpiečių dėžutę: „Vaisius (obuolius, kriaušes, bananus, persikus, slyvas, mandarinus ir kt.), uogas (šilauoges, mėlynes ir kt.), džiovintus vaisius (abrikosai, slyvos, greipfrutai ir kt.), kepinius (iš sveikų ingredientų), batonėlius (iš avižų, riešutų, džiovintų vaisių), riešutus (tinka bet kokie riešutai, kuriuos valgo jūsų vaikas), sumuštinius (viso grūdo duona, salotų lapai, virtos mėsytės gabaliukas, sūrio gabaliukas, lašiša), sumuštiniai gali būti patys įvairiausi – ir saldūs, ir sūrūs, svarbiausia paisyti vaikų norų, dėti tai, kas jiems patinka. Jeigu vaikas nemėgsta žuvies, vien todėl, kad tai sveika, nereikia versti ją valgyti, vietoje žuvies verčiau dėkite vištieną ar kitą mėgstamą mėsą. Būkite kūrybingi, ieškokite sveikų alternatyvų nesveikiems produktams, atsižvelkite į vaiko norus ir viskas bus gerokai paprasčiau.“

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos