Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 625 susirgimai lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI (gonorėja –70 atvejų, sifilio – 158 atv., chlamidiozės – 397 atv.). Lyginant pernai metų sergamumo rodiklius su užpernai, sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus. Beveik pusė (47,5 proc.) visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų, t. y. jaunimo amžiaus grupėje. Tokie galutiniai metinio sergamumo duomenys paskelbti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų parengtoje sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis 2017 m. apžvalgoje.

Remiantis apžvalgos duomenimis, vyrų, pernai susirgusių LPI, buvo daugiau nei moterų – atitinkamai 367 ir 258. Susirgę LPI vyrai dažniau nei moterys nurodė 2–3 ir daugiau lytinių partnerių per metus. Apsaugos priemonėmis, sumažinančiomis LPI riziką, dažniau naudojosi vyrai nei moterys, tačiau dauguma užsikrėtusiųjų LPI prezervatyvais nesinaudoja arba naudojasi retai. Išanalizavus informaciją apie tariamą infekcijos šaltinį, nustatyta, kad moterys dažniau nurodė, jog LPI užsikėtė nuo sutuoktinio – sugyventinio arba nuolatinio partnerio, vyrai – nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens. 4,3 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja, 3,2 proc. – sifiliu, 1,3 proc. – chlamidioze, nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
 
Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliai 2017 metais chlamidioze siekė – 14 atvejų, sifiliu – 5,6 atvejo, gonorėja – 2,5 atvejo. 2016 m. atitinkamai – 12,1; 5,3 ir 4,2 atv./ 100 tūkst. gyventojų.
 
Pernai didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių, gonorėja –  Tauragės, Alytaus ir Vilniaus, chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
 
Beveik pusė (46,8 proc.) sifilio atvejų diagnozuoti ankstyvoje sifilio stadijoje. Tačiau 13 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis ir tai trimis atvejais daugiau nei 2016 metais. Pernai nėščiųjų patikros metu išaiškintos 9 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Prieš tris metus tokių atvejų buvo trigubai daugiau (26 – 2015m.). Pernai nustatytas vienas įgimto sifilio atvejis, t.y. nėščioji sifiliu užsikrėtusi moteris šią infekciją perdavė savo kūdikiui.
 
PRIMENAME, kad pacientai į gydytoją dermatovenerologą gali kreiptis neturėdami šeimos gydytojo siuntimo.
 
Naujausią LPI sergamumo ataskaitą galima rasti ULAC interneto svetainėje čia.
 
Kodėl reikia pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų? Atsakymas čia.
 
Lytiškai plintančių infekcijų prevencijos metodinės rekomendacijos čia.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Patvirtintas ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės veiksmų planas (275/0) 

NVSC: kviečiame pasitikrinti dėl ŽIV, hepatitų ir lytiškai plintančių infekcijų (171/0) 

Lytiškai plintančios infekcijos: kaip atpažinti? (129/0) 

NVSC: saugi lytinė elgsena mažina infekcijų užsikrėtimo riziką (180/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0