vaistai.lt

Slaugytojai iš Lietuvos – aukščiausias šveicarų įvertinimas (979/0) 

Slaugytojai iš Lietuvos – aukščiausias šveicarų įvertinimas„Sprendimas išvykti nebuvo spontaniškas. Man patinka mano specialybė, tad nusprendžiau pasinaudoti galimybe įgyti naujos patirties, realizuoti turimas žinias. Be to, žinojau, kad gausiu tokį atlyginimą, kuriuo galėsiu įgyvendinti ir savo, ir šeimos poreikius“, - įvardijo pagrindines išvykimo priežastis Anna Varnelo, jau ketverius metus triūsianti Šveicarijoje, Saanen mieste įsikūrusiuose slaugos ir senelių namuose.

Po dviejų mėnesių – teigiamas atsakymas

A.Varnelo pati susirado darbo skelbimą ir nusiuntė į būsimąją darbovietę savo gyvenimo aprašymą, vėliau turimų diplomų, kursų baigimo sertifikatų kopijas.

„Dėl jų nebuvo gėda, nes turiu daug įvairių mano kvalifikaciją liudijančių dokumentų“, - prasitarė moteris. Ji 1990-aisiais baigė medicinos mokyklą (dabar – Vilniaus kolegija), vėliau Klaipėdos universitete įgijo reabilitacijos ir slaugos bakalauro laipsnį, Vilniaus universitete – slaugos magistro laipsnį. „Visą gyvenimą siekiu mokytis, tobulėti“, - patikino medikė.

Ji turi sukaupusi ir vertingą įvairiapusę 22 metų Lietuvos gydymo įstaigose darbo patirtį: baigusi medicinos mokyklą, dirbo sesute Vilnius greitosios pagalbos ligoninės Toksikologijos skyriuje, intensyviosios terapijos palatoje, Vilniaus Šeškinės poliklinikoje – Vaikų ligų, vėliau - Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vyresniąja slaugytoja.

Kaip vėliau sužinojo, labai greitai – po dviejų mėnesių nusiuntusi dokumentus sulaukė teigiamo atsakymo, pakvietė savaitei atvykti, pasižiūrėti, ar patiks. Šveicarai užmokėjo ir už kelionę, ir už savaitės pragyvenimo išlaidas. Šios dienos lietuvei labai greitai prabėgo ir ji nusprendė neatsisakyti galimybės čia dirbti.

Prieš išvykdama mokėsi savarankiškai – lankė vokiečių kalbos kursus, tobulinosi su interneto pagalba. „Susikalbėjau, bet ne itin gerai šnekėjau, laimei, šveicarai tolerantiški, dėl to problemų nepatyriau“, - atskleidė pašnekovė.

Tris dienas stebėjo

Būsimieji darbdaviai vertino ne tik jos diplomus, bet ir praktinį pasiruošimo lygį. Tris pirmąsias darbo dienas su ja kartu visur ėjo, jos darbą stebėjo dėstytoja: kaip pacientams duoda vaistus, kaip su jais bendrauja ir t.t. Tada susirinko tai aptarti pas direktorių kabinete.

„Per visus darbo metus nebuvau girdėjusi apie save tiek teigiamų atsiliepimų, kiek išgirdau tuo metu. Malonu buvo perskaityti ir ilgą, teigiamą charakteristiką“, - atviravo moteris, po šio įvertinimo supratusi, kad išties yra pasiekusi aukštą profesinį lygį. Ji mano, kad mūsų šalyje yra daug aukštos kvalifikacijos slaugytojų, deja, jų niekas nepastebi.

Po pirmosios darbo savaitės A.Varnelo pajuto, kad turi daugiau nei Lietuvoje laisvo laiko, nors dirbo visu etatu, tad paprašė didesnio krūvio.

„Į mane pasižiūrėjo nustebę ir atsakė, jog čia niekas negali viršyti 100 procentų“, - prisiminė medikė. Tuo tarpu Lietuvoje, anot jos, slaugytojų itin dideli darbo krūviai, o užmokestis dešimt kartų mažesnis, nei jos gaunamas Šveicarijoje.

Gavusi aukščiausią Šveicarijos slaugytojų lygio įvertinimą (čia yra slaugytojų lygiai, taip įvertintas ir magistro diplomas), galėjo savarankiškai dirbti naktimis. Vadovai atsižvelgė į jos pageidavimą ir leido budėti.

„Aš ir Lietuvoje mėgdavau dirbti naktimis, šiuo paros metu esu aktyvesnė“, - įvardijo pagrindinę pasirinkimo priežastį pašnekovė.

Šveicarijoje, anot jos, slaugytojai bendradarbiauja su gydytojais, dirba vienoje komandoje. Beje, vienas iš skirtumų nuo lietuviškosios sistemos - ten slaugytoja nėra pavaldi gydytojui, ji yra lygiavertė specialistė.

„Pavyzdžiui, slaugytoja teikia slaugos paslaugas, sudaro kiekvienam individualius slaugos planus, nustato slaugos diagnozes. Todėl žmogus nepriklausomai nuo personalo keitimosi, visada gauna jam reikalingas, tas pačias paslaugas“, - paaiškino A.Varnelo.

Kolegos suteikė psichologinę pagalbą

O kokius darbus atlieka budėjimų metu? Lietuvė papasakojo, kad darbą pradeda 22. 45 val., baigia – 7. 15 val. Budėjimo metu prižiūri 40 žmonių, tiesa, ne visų būklė yra sunki, be to, jai talkina padėjėja.

Pasak jos, darbo krūviai Šveicarijoje nustatomi atsižvelgiant į pacientų sveikatos būklės sunkumą, reikalingų manipuliacijų kiekį. Pacientai ją iškviečia dėl įvairiausių negalavimų, pavyzdžiui, galvos, onkologinių ligų ar kitų skausmų, dusulio ir t.t. Slaugytoja turi nuspręsti, kokiu būdu jiems gali padėti. Beje, gydytojai, skirtingai nei mūsų šalyje, į įstaigą ateina tik tam tikrais atvejais arba, jeigu reikia, vizituoti pacientus, nuolat čia nebudi. Žinoma, iškilus bėdai, galima jiems pasiskambinti. Beje, gydytojas kartą per savaitę lanko tik įtrauktus į sąrašą, kurį sudaro slaugytoja, pacientus.

Pasak A.Varnelo, kiekvieno paciento slaugos istorija yra kompiuteryje, ten yra ir šeimos gydytojų surašytas medikamentų rezervas, t.y. tie, kuriuos galima duoti pacientui esant įvairiems sveikatos būklės sutrikimams. Vaistų pasirinkimas yra labai platus, pavyzdžiui, skausmui malšinti - nuo paracetamolio iki morfijaus. Atsižvelgdama į ligonio būklę, slaugytoja pasirenka – pakanka silpnesnių ar jau reikia leisti stipresnius vaistus. Budėjimo metu ji pacientus lanko kas dvi valandas, bet yra tokių, pas kuriuos reikia užsukti kas pusvalandį ar net kas penkiolika minučių.

Paprašyta papasakoti išskirtinę situaciją, prisiminė, kad paklausiusi savo intuicijos, į vienos moters kambarėlį įėjo tokiu laiku, kai neprivalėjo – prieš darbo pabaigą. Ją rado ant žemės, kruvina galva, tad skubiai suteikusi pagalbą, iškvietė greitąją ir moterį išgabeno į ligoninę.

„Aš labai išsigandau, nes buvau įpratusi, jog Lietuvoje tokiais atvejais kaltinami budėję slaugytojai, tačiau labai nustebau, kai kolegos, administracijos darbuotojai, įstaigos vadovas klausinėjo, kaip aš jaučiuosi, guodė - suteikė psichologinę pagalbą“, - atskleidė lietuvė.

Dar vienas svarbus skirtumas nuo mūsų šalyje taikomos praktikos tai, kad kiekvieno žmogaus ten nereanimuoja, atsižvelgia į jo bei artimųjų išreikštą norą. Žinoma, ten įvairiais būdais siekiama padėti, kad ligoniui netektų kentėti skausmo, siekia, kad sergantysis kuo ilgiau galėtų savimi pasirūpinti. Sergantieji nepagydomomis ligomis mokomi su ja gyventi.

Šiuose slaugos namuose daug dėmesio skiriama ir ligų profilaktikai, tad norintieji turi galimybę pasimankštinti.
O ko galėtų šveicarai pasimokyti iš lietuviškosios sveikatos sistemos? Minutėlę pagalvojusi, slaugytoja atsakė: „Mes turime per daug medicinos, o šveicarams jos reikėtų truputėlį daugiau. Jie daug dėmesio skiria profilaktikai, liaudies medicinai, bet kartais per ilgai neapsisprendžia, ar būtina pacientą ištirti“, - paaiškino mintį pašnekovė.

Ar grįš dirbti į Lietuvą? „Sudėtingas klausimas... Kol kas negaliu atsakyti“, - baigdama pokalbį, prisipažino A.Varnelo.

Dalia Šimkutė

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos