Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Dauguma žmonių kasdien patiria stresą, kuris neabejotinai daro įtaką jų gyvenimui ir jo kokybei. Visiškai išvengti streso beveik neįmanoma, tačiau galima išmokti patiriamą stresą ar/ir jo pasekmes valdyti. Žmonės su stresu tvarkosi įvairiai: kalbasi su draugais, šeima, medituoja, miega, žiūri filmus ar serialus, valgo, klausosi muzikos ir t. t.. Visos šios strategijos veiksmingos, tačiau dauguma sveikatos priežiūros specialistų pastaruoju metu dažniausiai rekomenduoja fizinį krūvį, kaip vieną efektyviausių ir paprasčiausiai įgyvendinamų streso valdymo priemonių. Kodėl fizinis krūvis taip tinka streso valdymui galima paaiškinti per streso mechanizmo pasireiškimą fiziniame lygmenyje.

Kas yra stresas?

Aplinkoje esančių veiksnių pasikeitimas yra vadinamas stresoriumi. Stresorių pavyzdžiai yra triukšmas, agresyvus elgesys, greitėjantis automobilis, gąsdinantis filmo epizodas ar pirmasis pasimatymas. Stresas yra neigiamų atsakų visuma, patiriama kaip reakcija į stresorius. Plačiąja prasme stresas yra pojūtis, kad „negaliu susitvarkyti su man keliamais reikalavimais“. Šie reikalavimai gali būti susiję su darbu, santykiais, finansais ar kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis, kuriose kyla reali ar suvokiama grėsmė asmens gerovei. Evoliuciškai, stresas yra natūralus kūno gynybos mechanizmas nuo plėšrūnų ir kito pavojaus. Kiekvienas žmogus tokioje pačioje stresinėje situacijoje gali sugeneruoti skirtingą stresinį atsaką. Jeigu streso mechanizmas aktyvuojamas labai lengvai arba vienu metu patiriama daug stresorių, visa tai gali žaloti asmens psichinę bei fizinę sveikatą.

Kokį poveikį stresas daro kūnui?

Kai susiduriame su iššūkiu ir aktyvuojasi stresinė reakcija, dalis mūsų atsako yra fizinis. Dar XX a. pradžioje Hans Seyle apibrėžė streso sąvoką kaip fiziologinę reakciją ar fiziologinį atsaką į tam tikrą stimulą, vadinamą stresoriumi. Psichosocialiniais stresoriais vadinami stresinę reakciją dėl kognityvinės interpretacijos sukėlę stresoriai, o biogeniniai stresoriai (pavyzdžiui, kava, arbata) sukelia fiziologines streso reakcijas dėl biologinių priežasčių. Tiek dėl psichosocialinių, tiek dėl biogeninių stresorių organizme pasireiškia fiziologiniai pokyčiai, vadinami atsaku į stresą. Taigi, įvairios emocijos ar biologiniai faktoriai ir jų sukeltas stresas yra fiziologinis atsakas, kurio mechanizmas yra pagrįstas stimulo ir pokyčio ar efekto, vadinamo sužadinimu, organizme ryšiu.

Streso metu kūną „užlieja“ hormonų banga, kuri padeda išvengti pavojaus arba su juo susidurti. Kūne išsiskiria didesni kiekiai kortizolio, adrenalino, ir noradrenalino. Šios cheminės medžiagos padidina širdies ritmą, padidina raumenų pasirengimą, prakaitavimą ir budrumą. Tai ir yra „kovoti arba bėgti“ mechanizmas, kuris sustiprina gebėjimą tinkamai reaguoti pavojingose arba iššūkį keliančiose situacijose.

Šis streso sukeltas sužadinimas išbalansuoja pusiausvyrą autonominėje nervų sistemoje. Autonominė nervų sistema reguliuoja nevalingus procesus, tokius kaip širdies ritmas ir kraujo spaudimas. Viena jos dalis, vadinama simpatine nervų sistema paruošia kūną veiksmui stresinėje situacijoje, kita – parasimpatinė nervų sistema yra atsakinga už poilsį ir jėgų atkūrimą. Taigi, autonominė nervų sistema yra atsakinga už aktyvaciją (stresinę reakciją), nusiraminimą ir homeostazės (pusiausvyros) palaikymą organizme.

Tarp streso ir simpatinės nervų sistemos aktyvumo yra abipusis ryšys: emocijos sukelia padidėjusį kvėpavimo dažnį, širdies ritmą ir kitokią fiziologinę aktyvaciją, o didinant kvėpavimo dažnį, padidėjus širdies plakimo greičiui ar kitaip aktyvavus simpatinę nervų sistemą, gali kilti įvairios su stresu susijusios reakcijos.  Būtent todėl, kad stresinis atsakas taip aiškiai pasireiškia fiziniame lygmenyje, galime jį valdyti fiziniu krūviu.

Kaip stresą veikia fizinis krūvis?

Paradoksalu, kad nors fizinis krūvis, kaip ir stresas, sukelia simpatinį aktyvumą, jo poveikis yra antistresinis. Reguliarūs fiziniai pratimai sumažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir padidina aktyvumą parasimpatinėje nervų sistemoje. Taigi, po fizinio krūvio mes aprimstame ir jaučiame mažiau streso.

Kai įsitraukiame į reguliarų aerobinių treniruočių režimą, sumažiname streso lygį fiziniame lygmenyje įvairiais būdais: sumažiname kraujo spaudimą, blogojo cholesterolio lygį, padidiname gerojo cholesterolio lygį, pageriname kraujotaką ir svarbiausias širdies funkcijas. Visi šie fiziniai pokyčiai sumažina simpatinės nervų sistemos ir padidina parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą. Taigi, su fiziniais pratimais susijęs simpatinės nervų sistemos aktyvumo sumažinimas gali ne tik pagerinti savijautą, bet ir reikšmingai sumažinti širdies ligų riziką.

Taip pat fiziniai pratimai padeda išsiskirti endorfinams – cheminėms medžiagoms smegenyse, kurios veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai, gerina miego kokybę, nuotaiką ir t.t.. Visa tai taip pat sumažina stresą.

Ilgalaikėje perspektyvoje fizinis aktyvumas padeda perorganizuoti smegenų struktūrą taip, kad jos geriau susidorotų su stresu. Pastebėta, kad nuoseklus fizinis aktyvumas paskatina neuronų augimą smegenų dalyje, vadinamoje hipokampu, kuris yra atsakingas už nerimo reguliaciją. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda efektyviai mažinti stresą, nuovargį, didinti budrumą ir gebėjimą sutelkti dėmesį, bei visapusiškai pagerina kognityvines funkcijas.

Mūsų reakcijos skirtingose situacijose daro įtaką tam, kaip stresas paveikia mus ir mūsų sveikatą. Tikėtina, kad žmonės, kurie neturi pakankamai resursų susitvarkyti su iššūkiais, patirs stipresnę stresinę reakciją, kuri ir sukels sveikatos problemas. Šį mechanizmą galima paaiškinti evoliuciškai: geresnės fizinės formos žmogus grėsmę keliančioje situacijoje neturi aktyvuoti papildomų vidinių kūno resursų, nes yra pakankamai stiprus su ja susitvarkyti, o jeigu žmogus yra prastesnės fizinės formos, stresinėje situacijoje jo kūnas bandys patekti į stipriausią galimą būseną ir panaudos daugiau vidinių resursų tam, kad susitvarkytų su iškilusia problema.

Ką daryti?

Fiziniai pratimai yra gyvybiškai svarbūs ne tik kūnui, bet ir psichologinės sveikatos palaikymui, todėl labai svarbu sistemingai ir nuosekliai mankštintis. Kai stresas paveikia smegenis, visas kūnas jaučia jo poveikį bei atvirkščiai: padedant kūnui pasijusti geriau, psichologiškai irgi pasijaučiame geriau. Per mažas fizinis krūvis gali neduoti teigiamo efekto, o per didelis – sukelti papildomą stresą organizmui, todėl labai svarbu pasirinkti adekvatų, individualiai kiekvienam asmeniui tinkantį fizinį aktyvumą. Jeigu ilgą laiką nebuvote fiziškai aktyvūs arba pastebite, kad savarankiškai susitvarkyti sunku, kuo skubiau kreipkitės į specialistus. Ypač naudinga dirbti su specialistų komanda, kuri padeda suvaldyti įvairius su stresu susijusius faktorius – ne tik parinkti tinkamiausią fizinį krūvį, bet ir išmokyti valdyti mitybą bei psichologinę būklę. Visa tai galite gauti specializuotose klinikose, pavyzdžiui, Paliesiaus klinikoje.

Paliesiaus klinika yra vienintelė Baltijos šalyse fizinio krūvio terapijos klinika, kurioje dirbanti specialistų komanda specialių tyrimų pagalba nustatys individualias Jūsų fizinio krūvio ribas, sudarys ilgalaikę streso valdymo programą ir rūpestingai prižiūrės Jūsų klinikinę būklę visos programos metu. Daugiau adresu: https://paliesiausklinika.lt

Panašūs straipsniai

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa (120/0) 

Kodėl sausio mėnesį žmones dažnai užklumpa niūrios emocijos ir kaip jas įveikti? (398/0) 

Paprasti patarimai, kaip išlikti sveikam (580/0) 

Gerosios bakterijos padeda ne tik virškinti, bet ir valdyti stresą bei nerimą (499/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0