Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama gerinti mūsų šalies sveikatos sistemą, yra numačiusi pagrindines sveikatos sistemos reformos ir veiklos kryptis – didinti šeimos medicinos ir slaugos paslaugų prieinamumą, daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatai, onkologinių ligų prevencijai bei gerinti ūmių infarktų ir insultų gydymą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, įgyvendinus šiuos planus kasmet galime tikėtis išsaugoti kelis šimtus gyvybių, prailginti sveiko, kokybiško gyvenimo laiką ir stiprinti žmonių pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema.

„Planuojami pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje – kompleksiniai ir glaudžiai susiję tarpusavyje. Tobulinant vieną sveikatos sritį neišvengiamai pokyčių reikia ir kitose, nes tik taip galima užtikrinti kokybiškas permainas. Žinoma, per vieną dieną pokyčiai nepasijus, tačiau ilgainiui rezultatai bus matomi. Į planuojamus pokyčius investuojama daug valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Visa tai daroma, siekiant užtikrinti, kad žmonės greičiau gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako ministras A. Veryga.

Vyriausybės planuojamų ir įgyvendinamų reformų siekis – kasmet išsaugoti apie 350 gyvybių, sveiko gyvenimo metų trukmę pailginti 10 mėnesių bei trečdaliu sumažinti savižudybių skaičių.

Lietuvoje mirtingumo rodikliai 1,4 karto didesni už ES vidurkį. Maždaug 5 metais atsiliekame nuo ES vidurkio pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 74,7 metai. Mirčių, kurių buvo galima išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje yra antras didžiausias ES po Latvijos. Tuo tarpu mirčių, kurių buvo galima išvengti, jei gyventume sveikiau, skaičiumi apskirtai pirmaujame. Tai – neginčijami argumentai, kad reformos, kurios yra numatytos šios Vyriausybės darbotvarkėje, yra būtinos ir turi būti įgyvendinamos. 2019 metais joms vykdyti bus investuota 126 mln. eurų.

Didelė administracinė našta šeimos gydytojams sukuria pacientų eiles – maždaug dešimtadalis jų dėl ilgo laukimo iš viso atideda vizitą pas gydytoją. Planuojama, kad jau kitais metais maždaug pusė milijono gyventojų pajus šeimos medicinos paslaugų pagerėjimą – išgryninus šeimos gydytojų funkcijas, atsisakius perteklinių ir nebūdingų darbų bei išplėtus ketvirtadalio šeimos gydytojų komandas, plečiant mobiliąsias paslaugas, eilės pas šeimos gydytojus mažės dvigubai – nuo 15 iki 7 dienų. Šioms iniciatyvoms įgyvendinti kitais metais numatyta skirti papildomai 15 mln. eurų.

Greičiau bus galima patekti ir pas gydytojus specialistus – vystant telemediciną ir tobulinant pacientų registravimo tvarką, gydytojų specialistų konsultacijų laukimo laikas, tikimasi, trumpės ketvirtadaliu – nuo 40 iki 30 dienų. Tai pajus 250 tūkst. gyventojų.

Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos, laikinai einančios kanclerės pareigas, Odetos Vitkūnienės teigimu, ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas kelia didelių nepatogumų gyventojams bei sudaro ilgas eiles laukiančiųjų šių paslaugų.

„Sprendžiant šią problemą numatyta aktyviau plėtoti ambulatorines, stacionarines ir mobilias slaugos paslaugas bei didinti slaugytojų savarankiškumą. Išplėtus paslaugas ir suteikus galimybę jas gauti didesniam skaičiui žmonių, maždaug 25 tūkstančiai jų artimųjų galės skirti daugiau laiko savo šeimoms, darbui, laisvalaikiui“, – teigia O. Vitkūnienė.

Bus peržiūrėta slaugos lovų kvotavimo tvarka siekiant išspręsti jų skaičiaus netolygumus – vienur slaugos lovų kvotos neišnaudojamos, o kitur jų trūksta. Taip pat bus kuriama finansinio skatinimo už mobiliosios slaugos paslaugų vystymą tvarka remiantis Vilniaus Centro poliklinikos pavyzdžiu.

Išsaugoti daugiau žmonių gyvybių, apsaugant juos nuo savižudybės, padės kuriama ankstyvosios savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistema, kuri bus vieninga ir veiks visose Lietuvos savivaldybėse. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos žmonėms su nustatyta aukšta savižalos rizika bus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Pagalbą jie lengviau gaus ir įdiegus žemo slenksčio priklausomybės konsultantų modelį. Tikimasi, kad kompleksinės ir išgrynintos priemonės iki 2020 metų sumažins savižudybių skaičių nuo 28,7 atvejų tenkančių 100 tūkst. gyventojų iki 19,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Daugiau pajėgų bus skirta reaguoti į ūmius infarkto ir insulto atvejus – plėtojami šių ligų klasteriai, didinamas greitosios medicinos pagalbos automobilių parkas. Tai leis greičiau pristatyti ligonį ir jam suteikti savalaikę pagalbą, kas lems ne tik didesnę visiško išgijimo tikimybę bei sumažins neįgalumo atvejų, bet ir išsaugos daugiau gyvybių: mirčių nuo infarkto sumažės trečdaliu, nuo insulto – ketvirtadaliu.

Ne mažiau nei gydymas svarbi yra Lietuvoje itin paplitusių onkologinių ligų prevencija. Planuojama, gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose dalyvaujančių žmonių per trejus metus padaugės 110 tūkstančių. Dėl to sumažės užleistų onkologinių ligų atvejų, nes profilaktinės sveikatos programos leis nustatyti daugiau onkologinių ligų ankstyvosiose stadijose. Tuo tikslu numatyti 3 mln. eurų ES lėšų.

SAM Ryšiai su visuomene

Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

SAM rekomenduoja kasmetinę vaikų sveikatos patikrą atlikti anksčiau (238/0) 

Ką daryti, kad plaukai neslinktų, nelūžinėtų ir blizgėtų (976/0) 

Kaip dažnai trinkti galvą ir kodėl svarbu pasirūpinti ne tik plaukais, bet ir galvos oda (630/0) 

Ministerija šiemet toliau mažino administracinę naštą gydytojams (130/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0