2018 m. balandžio 22-23 d. Sofijoje (Bulgarija) Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė dalyvaus Neformaliame ES sveikatos apsaugos ministrų susitikime, kurį organizuoja šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Bulgarija.

Kartu su viceministre į Sofiją vyksta sveikatos apsaugos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES G. Medžiaušaitė.

Balandžio 22-23 d. Neformalaus sveikatos ministrų susitikimo metu bus dalinamasi šalių patirtimi ir keičiamasi nuomonėmis dėl:

- Sveikos vaikų mitybos;

- Vaistų efektyvumo ir prieinamumo.

Taip pat vyks pietų diskusija dėl sveikatos politikos ES ateities.

Pirmoji Neformalaus sveikatos ministrų susitikimo sesija skirta sveikos vaikų mitybos klausimams. Ženkliai pagerinus vaikų mitybą būtų galima sumažinti sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Prie lėtinių neinfekcinių ligų paplitimo augimo prisideda gausus daug sočiųjų riebalų, trans-riebalų rūgščių ir cukraus turinčių maisto produktų suvartojimas.

Lietuva pasisako už tai, kad visų pirma ES turėtų palaikyti PSO iniciatyvą sumažinti paprastųjų angliavandenių (cukrų) normą nuo 10 iki 5 proc. paros maisto raciono energijos kiekio. Valstybėms narėms, nesant vieningų ES lygio reglamentų, sunku efektyviai keisti maisto produktų sudėtį, riboti cukraus ir kitų nepageidaujamų medžiagų kiekius maiste ir gyventojų mityboje. Problemos sprendimą galėtų žymiai pagreitinti vieningų ES normų įteisinimas cukrui, sotiesiems ir trans-riebalams bei druskai. Tokios priemonės, priimtos ne nacionaliniu, o ES lygiu geriausiai užtikrintų Sąjungos vartotojų apsaugą, sklandų vidaus rinkos veikimą ir sudarytų vienodas konkurencijos sąlygas. Tokia priemonė būtų naudinga vartotojams, pvz., vaikams, kurie dar negali perskaityti etikečių arba nesidomi tokia informacija. Trans-riebalų kiekio nurodymas ženklinant maisto produktus taip pat galėtų būti priemonė, kuria siekiama sumažinti su maistu gaunamų trans-riebalų kiekį. Vieningas sveikatai nepalankių maisto produktų reklamos ribojimas, įvairių žaisliukų ir kitų vaikams patrauklių gaminių dalijimo su sveikatai nepalankios sudėties maisto produktais draudimas geriausiai užtikrintų Sąjungos vartotojų ypač vaikų apsaugą lyginant su atskirų valstybių pastangomis. Kaip alternatyva draudimams galėtų būti sveikatai palankių maisto produktų vartojimo skatinimas tomis pačiomis priemonėmis. Maisto produktų maistingumo tyrimai taip pat būtų naudingi, nes pastebimas tam tikrų maistinių medžiagų (pvz. geležies) trūkumo didėjimas mažų vaikų tarpe.

Antroji sesija skirta vaistų efektyvumo ir prieinamumo klausimams. ES valstybės narės turi panašius lūkesčius, spręsdamos vaistų veiksmingumo ir prieinamumo problemas. Nepaisant kai kurių skirtumų, yra nemažai pavyzdžių, kurie parodo, kad bendradarbiavimas ES lygiu vaistų srityje gali palengvinti keitimąsi informacija, pagerinti veiksmų koordinavimą, paskatinti priimti bendras išvadas. Atsižvelgiant į tai  ir diskutuojant apie sveikatos sistemų ateitį ES lygiu, pirmininkaujanti šalis kviečia valstybes nares pateikti savo poziciją, kokios iniciatyvos turi būti pirmiausiai plėtojamos ES lygiu.

Lietuva pritaria, kad vaistų prieinamumo klausimai yra ypač aktualūs. Dokumente nurodyti aspektai – paskatų taikymas inovatyviems vaistams, vaistų registracijos procesų tobulinimas  ir greitesnis inovatyvių vaistų pateikimas rinkai, derybos dėl kainų, sveikatos technologijų vertinimas, kiti vaistų finansavimo klausimai yra aktualūs ir juos tikslinga diskutuoti. Taip pat labai svarbu įvertinti padėtį vaistų rinkoje, galimus vaistų tiekimo sutrikimus ir priemones jiems išvengti dėl Brexit, nes Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš ES,  ji įgis trečiosios šalies statusą ir jai bus taikomi visi trečiosioms šalims taikomi reikalavimai dėl vaistų importo į ES. Lietuva pritaria, kad  keitimasis tvariais finansavimo modeliais galėtų būti viena iš sričių, kurios gautų naudą iš keitimosi gerąja praktika ES lygiu. Keitimasis apie gydymo inovatyviais vaistais, kurių kompensavimas yra didžiulė našta nacionaliniams biudžetams,   rezultatus, gydymo veiksmingumą ne tik sumažintų  šią naštą, optimizuotų išlaidas, bet ir prisidėtų prie gydymo veiksmingumo gerinimo. Lietuva mano, kad keitimosi būtinaisiais vaistais mechanizmo sukūrimas tam tikrais atvejais (išimtiniais)  galėtų padėti spręsti vaistų prieinamumo problemas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tokia veikla galėtų būti vykdoma tik regioniniu lygiu. Be to, ypatingas dėmesys, kuriant tokį mechanizmą, turėtų būti skiriamas reikalavimams, kurie užtikrintų saugų vaisto kelią iki vartotojo per teisėtą platinimo tinklą. Lietuva mano, kad nacionalinių vaistų agentūrų gebėjimų stiprinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti visos veiklos ir procesų koordinavimą, todėl programos, remiančios keitimąsi žiniomis ir patirtimi tarp specialistų, plėtojimas būtų labai svarbus stiprinant nurodytus gebėjimus.

Pietų diskusijos dėl sveikatos politikos ES ateities metu ketinama pasisakyti dėl poreikio stiprinti principo „sveikata visose politikose“ taikymą, kad jis būtų gyvybingas. Lietuva pritaria, jog svarbu objektyviai ir pragmatiškai vertinti įvairių ES politikos sričių intervencijų poveikį žmonių sveikatai. Remiame pirmininkaujančios šalies siūlymą, jog į ES sveikatos politikos iniciatyvas turėtų būti žvelgiama kaip į investavimą į žmones. Manome, jog svarbu išlaikyti sveikatos klausimus ES darbotvarkėje. Jų sprendimas gali priartinti ES prie piliečių.

SAM Ryšiai su visuomene

Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys dalyvauja Šiaurės matmens partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje šalių ministrų susitikime (252/0) 

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys dalyvauja ES ministrų susitikime (259/0) 

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys dalyvavo ministrų susitikime Kijeve (493/0) 

NATO viršūnių susitikimo metu sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams bus teikiamos įprasta tvarka (126/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0