vaistai.lt

Sveikatos teikiančios laukinės žolės (1975/0) 

Sveikatos teikiančios laukinės žolėsPavasaris džiugina žiedais ir kvapais, o organizmui tai – laikas, kai pradeda stigti įvairių medžiagų. Jėgas atgauti ir sustiprėti padės piktžolės. O valgyti galima kone visas: balandas, barborytes, gysločius, dilgėles, kiaulpienes ir kitas.

Pavasarį mūsų maiste labai sumažėja vitaminų teikiančių maisto atsargų – daržovės jau baigiasi, vaisių dar nėra, šaldytų uogų atsargos taip pat išsekusios. Žinoma, parduotuvių lentynose visko galime rasti, tačiau ten besipuikuojančios daržovės neretai beskonės, o ir nežinia iš už kokių jūrų marių atvežtos. Šiuo laiku gali padėti laukuose ir pievose prisirinktos piktžolės, medžių pumpurai.

Dilgėlės yra vienas naudingiausių laukinių augalų, nes jose gausu mineralinių medžiagų (geležies, kalcio, kalio), vitaminų (C, K, E. B, karoteno), fermentų. Todėl šios žolės ypač tinka tiems, kurie serga mažakraujyste, jaučia pavasarinį nuovargį. Šios žolės valo organizmą, pagerina medžiagų apykaitą, didina kraujo krešėjimą, stiprina imuninę sistemą.

Geriausia dilgėles skinti, kai stiebeliai dar jauni, o lapeliai nedideli. Jas gerai nuplaukite ir nuplikykite verdančiu vandeniu, kad nedilgintų. Iš dilgėlių galima plakti žaliuosius kokteilius, virti sriubas, jų dėti į pavasarines salotas, maišant su kiaušiniais ir kitais žalumynais.

Kiaulpienės dėl savo unikalios sudėties buvo gerai žinomos dar senovės gydytojams. Jų lapuose gausu karoteno, vitamino P ir C, B2, E, mikroelementų geležies, fosforo, kalcio, magnio, daug angliavandenių. Žieduose yra lecitino. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, yra ypač naudingos kepenims atgaivinti. Nereikėtų baimintis kiaulpienių kartumo, nes kaip tik tai padeda išvalyti kepenis, gerina virškinimą, slopina žarnyne puvimo procesus.

Valgyti tinka visos kiaulpienių dalys. Jaunų lapelių dedama į salotas, iš jų plakami kokteiliai. Jei norite, kad lapeliai nebūtų tokie kartūs, prieš vartodami juos pusvalandį palaikykite šaltame sūdytame vandenyje. Geltoni pienių žiedai taip pat valgomi. Sveikuoliai juos kremta vienus, bet tinka jų dėti ir į salotas, kokteilius, patiekalams dekoruoti, medui gaminti. Rudenį verta prisikasti kiaulpienių šaknų, naudinga jų kava, arbata.

Balandos – piktžolės, kurių rasi kiekviename darže. Ir nors triūsiančius prie lysvių jos erzina, tai išties labai skani ir vertinga žolė. Balandose gausu baltymų, kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotenoidų, vitamino C.

Balandomis patiekaluose galima keisti špinatus ar kitas lapines salotas. Taip pat balandas tinka dėti į kepamą duoną.

Garšvos neseniai sveikuolių vėl atrastos ir gausiai pavasariais pradėtos valgyti žolės – ne naujiena kaimo žmonėms. Neravimos ir nešienaujamos šios žolės greitai užkariauja didelę teritoriją, tad seniau jos buvo vienas svarbiausių maistinių augalų mūsų kraštuose. Šios žolės naudingos dėl vitamino C, baltymų, daugybės mineralinių medžiagų. Garšvos naudingiausios vos pradėjusios skleisti pirmuosius lapelius. Reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Garšvų dėkite į salotas, troškinius, sriubą ar kokteilius.

Gysločiai visiems nuo vaikystės pažįstami kaip žaizdų tvarsčiai kraujui stabdyti. Kur kas rečiau šios žolės žinomos kaip galimos valgyti. Gysločių nesunkiai rasite pievose ir pakelėse, tad nepatingėkite prisiskinti jų salotoms. Naudingi šie augalai yra dėl juose esančių fermentų, kalio, cinko, vitamino C, K, fruktozės. O šviežios jų sultys gydo senas žaizdas ir opas, normalizuoja virškinimą.

Gysločių dėkite į salotas, sriubas, iš jų galite kepti kotletus, o iš džiovintų – virti kavą.

Varnalėšos – labai vertingas vaistinis augalas, kurį visą galima vartoti ir maistui. Jaunus varnalėšų lapus ir ūglius maistui rinkite jaunus. O šaknis kaskite rudenį. Ūgliai tinkami rinkti iki žydėjimo. Pavasarį lapeliai itin naudingi dėl vitamino C, skaidulinių medžiagų, fitoncidų. Jų dėkite į salotas, sriubas ar troškinius. O rudenį iškastas šaknis sudžiovinkite ir sumalkite iš jų miltus. Juos tinka maišyti su įprastais ruginiais ar kvietiniais ir iš jų kepti duoną.

Karčiosios kartenės – vienas pirmųjų pavasario augalų, pasirodantis vos sniegui nutirpus. Jų kartoko ir aštroko skonio lapeliai primena ridikus, tad tinka gardinti sumuštinius taip pat kaip pipirmėtės.
Miškiniai skudučiai – gardūs, specifinio skonio miško augalai, tinkami sriuboms ar troškiniams gardinti.

Beržų, aviečių, klevų, žemuogių jauni lapeliai naudingi norintiesiems atgauti sveikatą. Surinktus lapelius susidžiovinkite ir iš jų ruoškite jėgas atgauti padedančią, organizmą valančią arbatą.

 

Informacija iš:

Ji24

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos