Štai jums faktas, kurio nežinojote - viena varlių rūšis gyja be jokių randų. Visi įbrėžimai ar rimtesnės žaizdos išnyksta nepalikdamos jokio matomo pėdsako. Tai - pakankamai unikali varlių savybė, todėl mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip joms tai pavyksta ir kaip šią informaciją galima panaudoti žmonėms gydyti.

Gebėjimas atsiauginti nutrauktas galūnes ar pažeistus organus yra svarbi ne vienos amfibijos savybė. Tai gali ir varlės, tačiau keisčiausia tai, kad jos gyja be randų. Randinis audinys mums yra reikalingas, nes jis sutvirtina pažeistą vietą, tačiau kartu ir trukdo. Dažnai žmonių randai yra skausmingi judant, o ir psichologinės matomo rando daromos žalos negalima paneigti.

Varlės, kurios domina mokslininkus, vadinamos Xenopus laevis, gyvena Afrikoje. Jos negali atsiauginti pagrindinių organų, tačiau odos lopinėlio praradimas problemų nesudaro. Ir tai jos daro visiškai be randų. Kaip? Mokslininkai niekaip negali išsiaiškinti, nors toks atradimas būtų labai svarbus. Medicinos mokslas jau daugelį metų stengiasi surasti būdą kaip gydyti žmones nepaliekant randų. Bet dabar Tohoku Universiteto mokslininkai iš Japonijos mano užčiuopę siūlo galą.

Jie išveisė kelias ypatingas Xenopus laevis rūšies varles su šviečiančiu poodiniu riebalų sluoksniu. Taip jiems pavyko išsiaiškinti, kad baltymai iš šio sluoksnio dalyvauja odos gijimo procese. Kaip tai paaiškina randų nebuvimą? Vėlgi, mokslininkams dar teks pasukti galvą. Tačiau gali būti, kad jie padeda žaizdai gyti tolygiau. Sužeidimai kitų gyvūnų odoje užgyja su randais todėl, kad audiniai atauga skirtingu greičiu ir viršutinis odos sluoksnis tampa storesnis. Taip pat sugriauta odos struktūra nenurodo ląstelėms vietos, kurioje jos turėtų augti. Taip jos auga beveik chaotiškai, kol žaizda užsitraukia. Šioms varlėms, gali būti, pavyksta išvengti randų, nes šios baltymų molekulės iš poodinio riebalų sluoksnio formuoja rėmą, kuris leidžia odos ląstelėms išsidėlioti tvarkingai ir suformuoti vienodo storio audinį.

Tačiau tai dar nėra išvada. Mokslininkai visaip stengiasi išsiaiškinti, tačiau įrodymų dar trūksta. Tikimasi, kad žinant, kuri molekulė tame dalyvauja aktyviausiai, pavyks sukurti vaistus žmonėms, kurie žaizdas gydys greitai ir be randų.

Xenopus laevis varlės iš tiesų yra keisti padarai jau ne vieną dešimtmetį gluminantys mokslininkus. Anksčiau buvo pastebėta, kad jos gali būti naudojamos kaip labai tikslus nėštumo testas. Joms tereikėdavo suleisti moters šlapimo ir tada stebėti. Jei varlei tąnakt prasidėdavo ovuliacija, būdavo aišku, kad moteris yra nėščia. Xenopus laevis taip pat nešioja mirtiną grybelinę infekciją, kuri yra pavojinga amfibijų rūšims visame pasaulyje.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Galūnės amputacijos gali padėti išvengti minimaliai invazyvus gydymas (1744/0) 

Angliavandenių langas: ar galima iš karto po treniruotės sukirsti tortą? (422/0) 

Neišnaudotas potencialas? Mokslininkai teigia, kad žmonės ateityje galės atsiauginti prarastas galūnes (214/0) 

Ar smegenys ir po kelių dešimtmečių atsimena amputuotas galūnes? Britų mokslininkai smegenyse pastebėjo šį tą įdomaus (706/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0