Turime žodžių, kurių prasmę mažai suprantame. Vienas  jų – narkomanija. Medikai bando jį keisti kiek labiau jiems priimtinu – priklausomybės. Tačiau liaudis ir žurnalistai atkakliai tvirtina savo. Narkomanija yra visuomenės gyvenimo brokas, tačiau reikia pripažinti, kad ji lydi žmoniją nuolatos. Keičiasi tik formos, būdai, ypatybės, dydis.

Nors tai ir sena blogybė, tačiau tai visai nereiškia, kad ji negali paveikti taip, kad tam tikra visuomenė išnyks. Katastrofiškas populiacijos mažėjimas vyksta ne tik dėl karų, bet ir dėl alkoholizmo. Yra tautų ir tautelių, kurios arba visai išnyko, arba beviltiškai sumažėjo dėl nesugebėjimo pasipriešinti naujai atvežtam spirituotam gėrimui. Liūdnus pavyzdžius pateikia Amerikos indėnai ar kitos šiaurės nedidelės tautelės. Bet ir kitos bendruomenės kenčia nuo „legalių“ cheminių medžiagų. Vairavimas išgėrus ar parūkius žolės sukelia daugia mirčių nei masinės ligos, sakykim, gripas.

Manau, nėra poreikio drastiškai įrodinėti, jog narkomanija yra socialinis blogis, kuris yra nuolatinės grėsmės šaltinis. Ji, kaip ir kitos visuomeninės grėsmės, gali ir turi būti valdoma. Kokie būdai naudojami ir kokia tikslai paprastai yra keliami, siekiant mažinti ar naikinti blogybę? Tikslai:

• Saugoti visuomenės sveikatą.
• Gerint visuomenės sveikatą.
• Mažinti nusikaltimų, sąlygotų narkomanijos, skaičių.
• Didinti visuomenės saugumą.
• Skatinti visuomenės raidą.
• Mažinti „šešėlinę“ ekonomiką.

Pagrindiniai būdai yra du: apribojimai (draudimai) ir skatinimai. Jų naudojimas nustatomas priklausomai nuo visuomenės problemos aštrumo suvokimo. Ten, kur ji prieštarauja pagrindinėms moralinėms nuostatoms (vertybėms), o valdžia stipri, ten kovojama drastiškai – mirties bausmė už narkotikų pervežimą ar prekybą. Štai Filipinai siekia grąžinti mirties bausmę. Ji ir dabar taikoma kai kuriose kitose Azijos šalyse. Aišku, kad tai kraštutinumas, bet jis turi paaiškinimą. Manoma, kad 2014 m. pasaulyje buvo 207 400 su narkotikais susijusių mirčių perdozavus. Pusę sudarė su opioidais susiję atvejai.

Turiu pripažinti, kad kovoti su narkomanija trukdo du veiksniai: pinigai ir valdžia. Apie narkomaniją, kaip verslą, plačiai aiškinti nebereikia, tai viena iš pelningiausių ekonomikos sričių, o valdžia. Politikai ne kartą yra patekę į valdžią, iškėlę populiarius ir neįvykdomus pažadus apie karą su narkotikais. Bet mokytis reikia iš tų, kurie pasiekė bent dalines pergales. Taip pat iš klaidų tų, kurie aiškiai pralaimėjo.

Pasaulyje nėra vienos strategijos, kuri atvestų į sėkmę kovoje prieš socialinį blogį. Ar tai būtų skurdas, alkoholizmas, rūkymas ar prostitucija. Bet tai visai nereiškia, kad su jais nekovojama ir nėra teigiamų rezultatų. Visur rasime skurstančių, bet turtingose šalyse jų mažiau ir jie „geresni“. Afrikos šalyje tu gali mirti iš bado, o JAV tu gausi nemokamos sriubos lėkštę ir prieglaudą nakvynei. Tas pat ir su narkotikais. Yra šalių, kur narkomanija yra aštri problema, kitose ji mažiau reikšminga.

Viena strategija – išnaikinti reiškinį, priešinga – mažinti neigiamas pasekmes visuomenei. Šiuo metu Filipinai šaudo prekiautojus narkotikais, o šveicarai su kanadiečiais steigia saugaus narkotikų vartojimo kambarius ar punktus. Bandymai sunaikinti narkomaniją kol kas niekur nebuvo sėkmingi. Sušaudymai, kalėjimai ir kitos bausmės tik laikinai pristabdo platinimą. Dideli pinigai leidžia nuolat atnaujinti procesą. Turime ir savo pavyzdį – „Vilniaus taborą“. Žinoti žinome, matyti matome, o pabaigti nepavyko.

Viena iš narkomanijos gyvybingumo priežasčių yra tai, ką ekspertai vadina "pelno paradoksu". Viena pagrindinių karo su narkotikais idėjų yra padaryti narkotikus brangesniais, apriboti jų tiekimą, kartu pasiekiamas jų kainos išaugimas. Bet kaip tik tai daro narkotikus nepaprastai pelningais. Jie vis dar kainuoja labai mažai. Tokių narkotikų kaip marihuana, kokainas ir heroinas vienai dozei pagaminti reikia tik centų, o galutinė vertė leidžia atsiskaityti už narkotikų transportavimo riziką tarptautinėje tiekimo grandinėje, leidžia apmokėti išlaidas bet kurioms valstybės sienos priežiūros valdžios institucijoms.

Kita reikšminga priežastis yra visuomenės atsinaujinimas. Vaikai palaipsniui tampa suaugusiais ir tai lydima „augimo“ ligų. Paauglys bando rūkyti, gerti, taip pat ir narkotikus. Viena, tai savaip suvoktas savarankiškumas, lyderiavimas, kita – tai bandymas pabėgti nuo kasdienybės, kuri tapo nebeįdomi. Aišku, tokių priežasčių yra daugiau.

Mūsų visuomenės gyvenimo sąlygos gerokai skiriasi nuo istoriškai ankstesnių: atviras pasaulis, inovatyvios technologijos, vis spartėjantis gyvenimo tempas. Naujos cheminės medžiagos randamos ir sklinda taip greitai, jog tradicinės kovos struktūros sunkiai sugeba reaguoti.

Atrodytų, kad išvengti narkomanijos arba priklausomybių neįmanoma. Tačiau tai tik panikos žvilgsnis. Neturiu Lietuvos statistikos, bet štai JAV, žiniasklaidos duomenimis, pagrindinių narkotinių medžiagų vartojimas 8, 10 ir 12 klasėse mažėja. Vadinasi, galima manyti, jog pasirinkta kryptis ir būdai buvo teisingi ir davė teigiamą rezultatą. Todėl galima tikėtis, jog einant specifinio švietimo ir žalos mažinimo keliu galima sustabdyti ar bent jau minimizuoti nuostolius, kuriuos sukelia priklausomybės nuo cheminių medžiagų.

Kita kryptis, kurią pasirenka kai kurios bendruomenės, yra narkotikų naudojimą prilyginti nusikaltimui. Tai visuomet atveda iki to, jog kalėjimuose pradeda trūkti vietų, jauni žmonės čia išmoksta nusikalsti, juos verbuoja būsimai narkotikų prekybai ir kitiems nusikaltimams. Narkomanų kriminalizavimas didina mirčių skaičių nuo perdozavimo, sunkina kelią į socialinius kontaktus, bendravimą, bandymus gydytis nuo priklausomybių. Jaunas žmogus, patekęs į kalėjimą už nelegalių cheminių medžiagų vartojimą, gali prarasti (ir dažniausiai praranda) ateities gyvenimo galimybę tapti žmogumi, naudingu bendruomenei. Jei jis pakenkė tik sau, tai kodėl nebandoma jam padėti? Iš tų, kurie paauglystėje ar jaunystėje maištauja, visada išauga geri žmonės, jei jiems neužkertamos galimybės. Įvairovės paieškos sutapatinimas su nusikaltimu paprastai daugiau pakenkia nei padeda ir asmenybei, ir valstybei.

Klausimas – ar galima suvaldyti narkomaniją – tampa vis labiau aštresnis. Pasaulis jau senai bando ją stabdyti. Patyrimas rodo, jog pradiniame etape geriausia radikaliai stabdyti ydingą elgesį tų, kurie jį platina. Jei tai nepadaryta ar jau išsemtos visos galimybės, tai reikia ieškoti naujų priemonių.

Turime Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, turime Sveikatos apsaugos ministeriją, turime daug valstybinių struktūrų. Išsivysčiusių šalių patirtis aiškiai parodo, kad tik aukšto intelekto valstybės institucijos gali mažinti narkomanijos plitimo procesą. Veikiantys kvailai ir tik gąsdinantys pasiekia priešingą rezultatą. Negaliu pateikti konkrečių receptų, kaip nugalėti narkomaniją – tai apmokamų specialistų pareiga, galiu tik lyginti juos su kitais ir padėti daryti savarankiškas išvadas.

Vytautas Valevičius 

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako. 

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Vis daugiau Lietuvos savivaldybių įsitraukia į Ankstyvosios intervencijos programą (157/0) 

Paauglys vartoja narkotikus. Ką daryti? (195/0) 

Priklausomybių gydymas: visokeriopa pagalba vaikams bus teikiama ir Klaipėdoje (298/0) 

Norintys sveikti nuo priklausomybių vėl laukiami Respublikinio priklausomybės ligų centro filiale Vilniuje (274/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0