|
Maisto netoleravimas ir alergija: didysis alergenų aštuonetas (3342/0) |
Alergija ir maisto netoleravimas šiandien dažnos temos. Svarbu aptarti tai, kuo skiriasi alergija nuo maisto netoleravimo? Alerginė reakcija suvalgius tam tikrą maisto produktą kyla dėl to, kad imuninė sistema baltymą, esantį to produkto sudėtyje, klaidingai supranta kaip žalingą. Šiam baltymui patekus į organizmą imuninė sistema sukuria antikūną, vadinamą imunoglobulinu E (IgE), kad „įsibrovėlį“ neutralizuotų. Kitąkart suvalgius to paties maisto antikūnai gali paskatinti cheminių medžiagų, tarp jų histamino, išsiskyrimą. Maisto netoleravimas, kaip ir alergija, yra nepageidaujama organizmo reakcija. Skirtumas tas, kad alergiją sukelia imuninė sistema, o maisto netoleravimas yra virškinimo sistemos reakcija, kurios metu antikūnai nedalyvauja. Tam tikrą maisto produktą žmogaus organizmas gali blogai virškinti dėl fermentų stokos arba dėl maiste esančių sunkiai skaidomų cheminių medžiagų. Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas pasireiškia, kai žarnyne nesigamina fermentas, reikalingas pieno cukrui skaidyti. Alerginė reakcija pasireiškia labai greitai, paprastai ne vėliau kaip po dviejų valandų, suvalgius alergizuojančio maisto, o netoleravimo reakcija būna lėta, simptomai gali pasireikšti ir po keleto dienų. DĖL ALERGINĖS REAKCIJOS GALI:
MAISTO NETOLERAVIMO SIMPTOMAI Jei Jus vargina kurie nors žemiau išvardinti negalavimai ir dėl jų jau esate kreipęsi pas savo gydytoją, tačiau diagnozė liko neaiški, tai gali būti dėl maisto netoleravimo. Maisto netoleravimui būdinga tai, kad vienu metu gali varginti daugiau nei vienas negalavimas.
Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip „didysis aštuonetas“:
Natūralios medicinos centro gydytoja Marija Dudnik atlikusi kelis šimtus alergijų maistui diagnostinių tyrimų nurodė, kad dažniausiai lietuviams alergiją sukelia javai su gliutenu, kiaušiniai ir karvės pienas bei pieno produktai. Kiaušiniams alergiški net 57,1 proc. pacientų. Alergija javams nustatyta net 77 proc. Žmonių ir net kas antras žmogus jautė alergijos pienui ir pieno produktams sukeltus simptomus. KAIP NUSTATYTI ALERGIJĄ / NETOLERAVIMĄ MAISTUI? Šiandien galima atlikti įvairius maisto alergenų tyrimus, netoleravimo testus gydymo įstaigose, privačiuose medicinos centruose. Galima nustatyti maisto produktų netoleravimą ir jų eliminavimo būdu, vedant mitybos dienoraštį. Tiesiog surašykite kokie simptomai Jus vargina (pavyzdžiui, pilvo pūtimas, nuovargis, sąnarių skausmas ir kt.) ir savaitei eliminuokite, pavyzdžiui, pieno produktus. Praėjus savaitei peržvelkite simptomų sąrašą. Jei simptomai nepakitę – eliminuokite kiaušinius, vėliau gliuteno turinčius produktus (kviečiai, miežiai, rugiai ir jų produktai) ir stebėkite savijautą. Stebėjimo metodas naudingas vertinant tai, kad kartais atlikti netoleravimo testai būna su paklaida. Pavyzdžiui, jei ilgą laiką nevartojote produktų, turinčių gliuteno, net ir esant gliuteno netoleravimui tyrimo rezultatai gali būti paveikti ir nustatyta klaidinga diagnozė. Nustačius alergiją ar netoleravimą maistui – nenusiminkite. Visada galima rasti kuo pakeisti vienus ar kitus produktus. Pavyzdžiui, pieną – augaliniu pienu, kiaušinius – brinkintomis chia sėklomis, kviečių miltus – grikių miltais ir pan. Varginę simptomai turėtų sušvelnėti per kelias dienas ar savaites po to, kai sureguliuosite dietą. Emilija Miliauskė
Image: FreeDigitalPhotos.net
Powered by AkoComment 3.0 vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. Į viršų |
|