vaistai.lt

Lietuvos vaikų sveikata kintančioje aplinkoje (881/0) 

Lietuvos vaikų sveikata kintančioje aplinkojeĮsibėgėjant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono 6-osios aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijos įsipareigojimų įgyvendinimui, trečius metus iš eilės vykstančioje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vaikų sveikata kintančioje aplinkoje“ buvo aptarta aplinkos veiksnių įtaka vaikų sveikatai, pasidalyta aplinkos sveikatinimo patirtimi ir ieškota geriausių sprendimų, kaip kurti darnią ir sveikatai palankią aplinką.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Žmogaus ir medicinos genetikos katedros vedėjas prof. dr. (HP) Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. Natalja Fatkulina, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė savo kalbose vieningai pabrėžė, kad prioritetas yra vaikų sveikata, nes kokia vaikų sveikata bus šiandien, tokia Lietuvos visuomenės sveikata bus ateityje. Taip pat jie visi vieningai tvirtino, kad vaikai Lietuvoje turi augti psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje.

Kokie aplinkos veiksniai daro įtaką vaikų sveikatai?

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros atstovės dr. Sandros Andrušaitytės, aplinka – geriamasis vanduo, oro kokybė, žaliosios erdvės prie gyvenamosios vietovės – daro įtaką nėščiųjų sveikatai, nėštumo eigai ir baigčiai, pačių kūdikių sveikatai (pvz., transporto išmetamų teršalų ekspozicija susijusi su vaisiaus vystymosi raidos sulėtėjimu, neišsivysčiusių kūdikių gimimu, oro tarša irgi turi įtakos kūdikių vystymosi raidai ir didina kūdikių tikimybę gimti per mažo svorio).

Per paskutinius keletą metų mokslininkai aiškiai įvardijo, kad klimatas šyla. Klimato kaita jau yra paveikusi žmonių sveikatą tiesiogiai per pasikeitusius orus (temperatūra, krituliai, jūros lygis ir dažnesni ekstremalūs įvykiai) ir netiesiogiai per kintančią vandens, oro bei maisto kokybę. Vilniaus universiteto ir Chemijos geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. (HP) Arūnas Bukantis pabrėžė, kad klimato kaita Lietuvoje taip pat gali pastebimai veikti vaikų sveikatą, nes nuo 1961 m. karštų dienų Lietuvoje (kai dienos temperatūra pakyla daugiau kaip +30 laipsnių) skaičius padidėjo 2–2,5 karto, šaltų dienų (kai dienos temperatūra nukrenta daugiau kaip –25 laipsnių) skaičius sumažėjo 1,5–2 karto, o prie Baltijos jūros šalčio visai neliko. Klimato kaita veikia žmonių susirgimus astma ir kitomis kvėpavimo ligomis, dėl klimato kaitos galima ankstyva mirtis sergant plaučių ir širdies kraujagyslių ligomis. Dėl karščio bangų galimi infekcinių ligų protrūkiai, imuninės sistemos silpnėjimas. Taip pat su klimato kaita susijęs alerginių ligų susirgimų padidėjimas. Sveikatos apsaugos srityje yra numatytos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės: visuomenės informavimas, naujų ligų profilaktika, sveikatos priežiūros specialistų rengimas, epidemijų ir infekcijų grėsmių prevencija, erkių ir kraujasiurbių vabzdžių kontrolė, alerginių ligų prevencija, biometeorologijos ir medicininės meteorologijos plėtra. 

Viena iš aplinkos erdvių, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, yra ugdymo įstaigos. Šiuolaikinė mokyklos aplinka vaikams turi būti ne tik saugi, sveika ir patraukli – vaikai čia turėtų jaustis patogiai ir jaukiai, fizinės erdvės turėtų nuteikti atvirumui, bendravimui, bendradarbiavimui, tarpusavio pagarbai ir kitoms humanistinėms nuostatoms.

2015 m. įteisinta „Geros mokyklos koncepcija“ gali tapti orientyru šiuolaikiškoms Lietuvos mokykloms. Bene svarbiausios šios koncepcijos gairės: mokyklos erdvės turi būti įvairios paskirties, patogios ir lengvai pertvarkomos bei pritaikomos skirtingai mokinių veiklai, jos turi pasižymėti ugdymąsi stimuliuojančia aplinka, kurioje apstu priemonių, įrangos, elementų, funkcionalių baldų, spalvų, medžiagų ir formų, o pačioje mokykloje reikia įgyvendinti kuo daugiau mokinių idėjų, palaikyti jų iniciatyvas – kitaip tariant, mokykla turi būti kuriama pačių mokinių. Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, gera mokykla yra prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti mokykla. Tai yra komandinis darbas formuojant tinkamiausias ugdymosi aplinkas. Pasak Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos mokytojos Vidos Makutienės, sukurtos vidinės ir išorinės edukacinės erdvės gali būti naudojamos rengiant tiek sveikus mokinius, tiek turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Rengiant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, ir planuojant ugdymo procesą, visada būtina remtis „stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip „apeiti“ arba lavinti „silpnąsias“. Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai.

Lietuvos Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra įsitraukę į JT EEK ir PSO Europos regiono biuro vykdomą Europos programą „Transportas, aplinka ir sveikata“. Šia programa siekiama plėtoti politikos kryptis, kurios padėtų maksimaliai padidinti teigiamą transporto poveikį aplinkai ir sveikatai. Ministerijų bendradarbiavimo tikslas, įtraukiant į šią veiklą ir Lietuvos savivaldybes, yra sukurti darnią miesto transporto sistemą: visiems užtikrinti darboviečių ir paslaugų pasiekiamumą, pagerinti transporto saugą ir eismo saugumą, mažinti oro taršą ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išmetimą bei energijos suvartojimą, vykdyti žmonių traumatizmo keliuose ir kitų susirgimų prevenciją, didinti žmonių ir prekių pervežimo efektyvumą ir rentabilumą, didinti miestų aplinkos patrauklumą ir kokybę. Judėjimas yra pagrindinis biologinis vaiko raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi. Ypač tai aktualu ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Ne visų vaikų motorika vystosi vienodu tempu ir vaikai skirtingai nei suaugusieji orientuojasi erdvėje. Vaiko psichinis vystymasis dažniausiai sinchronizuojasi su jo judesių vystymusi. Skirtumus gali lemti daugybė įgimtų bruožų, tarp jų ir vadinamieji judėjimo gabumai, bet kartu nemažai įtakos turi ir aplinkos veiksniai. Saugaus ir darnaus judumo tikslui pasiekti, pasak Susisiekimo ministerijos Kelių ir transporto civilinės aviacijos politikos departamento atstovo Jono Damidavičiaus, jau 18 miestų kuriami darnaus ir saugaus judumo planai, kuriuose ypač didelis dėmesys skiriamas vaikų saugiam judumui. Pastaraisiais metais Lietuvoje dalijimosi transporto priemonėmis paslaugos sparčiai populiarėja – didžiuosiuose Lietuvos miestuose dabar galima greitai, paprastai kelioms valandoms, dienai ar ilgesniam laikui išsinuomoti automobilį, dviratį, taip pat plečiama elektromobilių infrastruktūra – įrengiama daugiau viešų elektromobilių įkrovimo stotelių. Pagal darnaus judumo planus tvarkoma miestų infrastruktūra (į kurią įeina taip visuomenėje populiarėjantys dviračių ir pėsčiųjų takai). Dabar žmonės gali automobilį palikti kieme ar automobilių stovėjimo aikštelėse ir keliauti kitomis transporto priemonėmis: dviračiais, paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis, eiti pėsčiomis arba rinktis viešąjį transportą, išbandyti dalijimosi transporto priemone paslaugas, o važiuojant nuosavu automobiliu pavežti kaimyną ar kolegą ir taip mažinti transporto spūstis bei taršą, skatinti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą.

Vaiko oda yra apsauginis barjeras, neleidžiantis į jo organizmą patekti pavojingoms medžiagoms, tarp jų ir nesaugiems kosmetikos ingredientams. Odos apsauginė funkcija yra didžiausias kosmetikos kūrėjų išbandymas, nes reikia sukurti priemones, kurios veiksmingai įsiskverbtų į odą, bet nesukeltų žalos organizmui. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyr. specialisto Ričardo Norkaus, parduodami gali būti tik tie kosmetikos gaminiai, kuriems Europos Bendrijoje skiriamas atsakingas juridinis ar fizinis asmuo. Būtent atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad kiekvienas rinkai pateiktas kosmetikos gaminys būtų saugus. Pažymėtina, kad už kiekvieną importuotą ir rinkai pateiktą kosmetikos gaminį atsako jį importavęs asmuo. Siekdamas įrodyti, kad kosmetikos gaminiai yra saugūs vaikų sveikatai, atsakingas asmuo, prieš pateikdamas kosmetikos gaminį rinkai, turi užtikrinti, kad būtų atliktas kosmetikos gaminio saugos įvertinimas ir, kad būtų parengta kosmetikos gaminio saugos ataskaita. Kosmetikos gaminį naudojant pagal paskirtį ir nurodytą ar tradiciškai žinomą naudojimo būdą, laikantis gaminio etiketėje pažymėtų naudojimo bei laikymo instrukcijų, tiekiamas į rinką kosmetikos gaminys neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai.

Lietuvos vaikų sveikatos būklė

Nepaisant visų institucijų pastangų, pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro dr. Aušros Želvienės pateiktus duomenis, 2016 m. tik 91 proc. vaikų galėjo dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje, taip pat ir kūno kultūros, be apribojimų. Iš jų 65 proc. buvo 11–17 m. amžiaus vaikai. Be apribojimų galėjusių dalyvauti ugdymo veikloje mergaičių ir berniukų skaičius buvo panašus (49 proc. mergaičių, 51 proc. berniukų). 2016 m. didžiausias vaikų sergamumas buvo kvėpavimo sistemos (372,18 atvejo 1000 vaikų), akies ir jos organų (225,96 atvejo 1000 vaikų) bei virškinimo sistemos (216,02 atvejo 1000 vaikų) ligomis. 180,79 atvejo 1000 vaikų diagnozuoti neklasifikuojami simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai. Viena iš didžiausių sergamumo atvejų skaičių ligų grupė 2016 m. buvo sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikrų išorinių poveikių padariniai (144,61 atvejų 1000 vaikų). Mažiausias sergamumas 2016 m. stebimas šiose ligų grupėse: nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo (0,07 atvejo 1000 vaikų), kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais (8,35 atvejo 1000 vaikų), navikai (12,54 atvejo 1000 vaikų), lytinės, šlapimo sistemos ligos (25,10 atvejo 1000 vaikų) bei nervų sistemos ligos (27,85 atvejo 1000 vaikų). Vertinant sergamumo rodiklį ligų, kuriomis 2016 m. sirgo daugiausiai vaikų, daugiau atvejų dėl sužalojimų, apsinuodijimų ir tam tikrų išorinių poveikių padarinių nustatyta 11–17 m. vaikų grupėje. 7–10 m. amžiaus vaikų grupėje daugiau vaikų sirgo kvėpavimo sistemos, akies ir jos organų, virškinimo sistemos ligomis bei jiems nustatyti kitur neklasifikuojami simptomai.

Pasak dr. Vaidos Taminskienės iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros, nuo 2004 iki 2016 m. sergamumas astma tarp vaikų Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 17 iki 43,1 atvejo 1000 gyventojų). Bronchine astma sergančių vaikų gyvenimo kokybei didžiausią įtaką daro ligos sunkumas, astmos kontrolė bei patiriamų simptomų dažnis. Astma sergančio vaiko gyvenimo kokybei taip pat svarbi šeimos, kurioje vaikas gyvena, socialinė ir ekonominė padėtis, aplinkos veiksniai (ekspozicija tabako dūmais, drėgmė namuose, židinys ir kt.) bei alergijų buvimas. Bronchine astma sergančių vaikų gyvenimo kokybės ir aplinkos veiksnių sąsajos nevienareikšmės. Dauguma astma sergančio vaiko gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių gali būti modifikuojami naudojant medikamentines, elgsenos ar socialinės aplinkos korekcijos intervencijas.

Vaikų sveikata stiprinimo srityje − veiklos tęstinumas

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja dr. Rita Sketerskienė pravedė valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros institucijose vaikų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių gydytojų diskusiją apie visuomenės sveikatos sektoriaus indėlį kuriant sveikatai palankią aplinką, apie veiklos pokyčius visuomenės sveikatos sektoriuje tęsiant vaikų sveikatą stiprinimo veiklą.

Kadangi konferencija buvo organizuota įsibėjant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. vykdymui, tai pasak Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento atstovo Deivido Čėsnos artėja tas laikas, kai Lietuva apie pasiektą pažangą pagal pasirinktas 5 prioritetines darnaus vystymosi sritis – skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, užimtumo skatinimo; inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtros; kokybiško išsilavinimo; vystomojo bendradarbiavimo; visuomenės sveikatos stiprinimo, sveikatos priežiūros kokybės ir paslaugų prieinamumo didinimo − atsiskaitys Jungtinėms Tautoms. Šių metų Lietuvos ataskaitoje bus įvardintas vienas iš darbotvarkės renkamų rodiklių − Lietuvos pažangos rodiklis kuriant vaikų sveikatai palankią aplinką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė

 

Informacija iš:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos