Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pabrėžia, kad maisto reklama dažnai balansuoja ant plonos pagrįstumo ribos. Daugiau kaip 80 proc. netinkamai reklamuojamų maisto produktų – maisto papildai. Vartotojų dėmesį stengiamasi atkreipti maisto produktams ar maisto papildams priskiriant išskirtines, ypatingas savybes, kurių šie neturi.

Gudrybių apstu

Norint išskirti savo siūlomą produktą iš panašių produktų grupės, dažnai persistengiama ir išskiriamos produkto savybės, kuriomis pasižymi visi tos pačios kategorijos gaminiai. Pavyzdžiui, vartotojas, pirkdamas pomidorų padažą „be konservantų“, turėtų žinoti, kad konservuotuose produktuose konservantų niekada ir nebūna – juos atstoja įvairiausi konservavimo būdai. Tad norint neapsigauti pravartu palyginti bent keletą skirtingų gamintojų panašių produktų sudėtį.
 
Sveikata – didžiausias turtas. Remiantis šia sena tiesa, neretai pirkėjai viliojami teiginiais, kurie galėtų tikti tik vaistams, pvz.., ,,stiprina, atstato imunitetą, padeda kovoti su virusais ir bakterijomis, apsaugo, mažina temperatūrą, pašalina skausmus ar nuovargį, užkerta kelią formuotis augliams, labai efektyvi ir gera profilaktinė priemonė“ ir pan. Tačiau reiktų atminti, kad maistas – ne vaistas, tad nei maisto papildų, nei kitų maisto produktų reklamoje negali būti nurodyta, kad tokie produktai gali koreguoti žmogaus organizmo funkcijas. Yra draudžiama reklamuojant maisto papildus, nurodyti jų gydomąsias ar nuo ligų saugančias (profilaktines) savybes.
 
Teisės aktuose taip pat numatytas draudimas gydytojams dalyvauti reklamuojant maito produktus, taip pat ir maisto papildus. Tačiau kartais dar pasitaiko atvejų, kai apie maisto papildą vartotojams pasakoja tiesiog baltu chalatu apsirengęs žmogus. Jis ne gydytojas, tačiau reklama susidomėjęs vartotojas juk to nežino.
 
Dažnai verslo atstovai mano, jog pakanka įregistruoti prekės ženklą ar teiginį Valstybiniame patentų biure, bet nepasidomi, ar jų skelbiama informacija atitinka Reklamos įstatyme patvirtintą reklamos apibrėžimą. Pagal šį apibrėžimą, jei įmonė pateikia su produktu susijusią papildomą, bet neprivalomą informaciją, ji taip pat laikoma reklama.
 
Vartotojams

Specialistai pažymi, kad norint objektyviai įvertinti maisto produktų ar papildų reklamą, daug specialiųjų žinių nereikia. Visų pirma, prieš perkant siūlomas prekes, reikėtų nepatingėti ir palyginti bent keletą tos pačios grupės produktų. Atkreipti dėmesį į produkto sudėtį, pagrindinių sudedamųjų dalių proporcijas, tinkamumo vartoti terminus, grynąjį svorį. Perkant saldainį su užrašu „vitamino C šaltinis“, pravartu atkreipti dėmesį į cukraus kiekį jame ir pagalvoti, gal būt yra ir geresnių vitamino C turinčių produktų (kad ir apelsinų ar kitų vaisių).
 
Įsigyjant maisto papildų, reikėtų patikrinti, ar jie oficialiai užregistruoti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) tinklapyje: http://www.nmvrvi.lt/lt/maisto.papildu.notifikavimas . Jei pasirinktų maisto papildų sąraše nerandate, vadinasi jie neįvertinti specialistų, todėl niekas neatsako už jų poveikį žmogaus organizmui.
 
Perkant prekes internetu, patariama pasidomėti, kam pervedate pinigus. Jei nėra įmonės pavadinimo, adreso, telefono, o tik pateiktas teiginys ,,Susisiekite su mumis”, vargu ar galima pasitikėti tokiais prekiautojais. Dar daugiau abejonių kelia galimybė iš tokių pardavėjų susigrąžinti sumokėtus pinigus už nekokybišką produktą ar už klaidinančią reklamą.
 
Ypač atsargiai reikėtų vertinti tokius teiginius: ,,Per 3 savaites numesite 5 kg”, ,,Išlygins raukšles, atjaunės oda.” ir pan. Taip agresyviai savo platinamus produktus dažniausiai bruka nelegalia prekyba užsiimantys asmenys.
 
Daugiau informacijos apie maisto papildus galima rasti:
http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/maisto.produktai/maisto.papildai/

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0