2006 m. duomenimis, ES kasmet iššvaistoma apie 90 mln. tonų maisto produktų, nors 55 mln. žmonių patiria maisto stygių.

Maisto produktų aukojimas yra vienas iš sprendimų, kaip mažinti maisto švaistymą ir kartu spręsti maisto stygiaus bei socialinės atskirties problemą.

To siekia maisto bankai ir ne pelno organizacijos, kurių savanoriai paima maisto produktų perteklių iš tiekimo grandinės ir paskirsto jį labdaros organizacijoms, kad šios padėtų žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Vienas iš pavyzdžių yra Italijos fondas „Banco alimentare Onlus“, kuris surenka perteklinį maistą iš įvairių parodos „EXPO Milano 2015“ paviljonuose įsikūrusių restoranų ir kavinių, taip pat iš tų, kurios aptarnaus spalio 15 d. vyksiančios Komisijos konferencijos „Mažinti maisto švaistymą – pamaitinti planetą“ dalyvius.

Be kasdienių maisto bankų pastangų informuoti maisto įmones, valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, reikia bendro Europos požiūrio, kurį suformavus palengvėtų prieiga prie maisto išteklių, pirmiau minėtoms suinteresuotosioms šalims būtų gerokai paprasčiau užtikrinti tiek efektyvų išteklių naudojimą, tiek aprūpinimą maistu, o ūkio subjektai gautų ekonominės naudos. Štai keletas rekomendacijų:

• aiškiau apibrėžti ES ir valstybių narių maisto teisės aktų nuostatas (pavyzdžiui, datos žymos „geriausia suvartoti iki“ naudojimą), maisto higienos reikalavimus ir PVM bazę;
• nustatyti mokesčių arba finansines paskatas, siekiant užtikrinti, kad paaukoti perteklinį maistą nekainuotų brangiau negu panaudoti jį kitais tikslais;
• parengti įmonių aukojimo labdaros organizacijoms gaires, kuriose būtų išsamiai paaiškinta, kas už ką atsakingas, ir įmonės skatinamos įtraukti perskirstymo mechanizmus į savo tiekimo grandinės procesus;
• teikti finansinę paramą maisto bankams, siekiant didinti jų veiklos pajėgumus ir padengti šviežių produktų perdirbimo ir pervežimo išlaidas.

Norint išspręsti tokius įvairius klausimus, o kai kuriais atvejais užpildyti spragas, taip pat įžvelgti naujas galimybes pasirūpinti tuo, kad saugus perteklinis maistas būtų perduodamas žmonės, kuriems reikia pagalbos, reikia, kad visi dalyviai aktyviai bendradarbiautų, pavyzdžiui, dalyvaudami maisto nuostolių ir švaistymo klausimus svarstančios suinteresuotųjų šalių darbo grupės, kuriai pirmininkauja Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (SANTE), veikloje.

Sutelkime jėgas, kad saugus ir kokybiškas perteklinis maistas atsidurtų ant žmonių, kuriems tikrai reikia pagalbos, stalo, o ne šiukšliadėžėje.

Portalo „Sveikata-ES“ informacinis biuletenis 160
http://ec.europa.eu/health/newsletter/160/focus_newsletter_lt.htm

Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų (346/0) 

Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos (314/0) 

Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo? (249/0) 

Gydytoja psichiatrė: kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai (287/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0