|
Ką reikėtų žinoti apie pogimdyminę depresiją (994/0) |
Daugeliui būsimų ir esamų mamų aktuali tema – pogimdyminė depresija ir kaip ją atpažinti. Kas lemia, kad moterį ištinka pogimdyminė depresija, kokia jos įtaka besilaukiančios ar jau pagimdžiusios moters sveikatai? Koks yra pogimdyminės depresijos poveikis kūdikio vystymuisi? Ką daryti, kad motinystės pradžia būtų sklandi? Išsamius atsakymus į šiuos klausimus pateikia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Šeimų mokyklėlės“ lektorė, psichologė Vilma Petrikienė. Ši tema ypač aktuali tėvystės kontekste. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog mamos (jei pagrindinis asmuo, besirūpinantis kūdikiu, yra tėtis, tada tėčio) psichologinė savijauta tiesiogiai veikia visokeriopą kūdikio vystymąsi. Kūdikio polinkis į depresiją yra ne tik arba ne tiek genetiškai paveldimas, kiek tokią žmogaus būseną gali lemti santykis su depresyvia motina. Psichinių sunkumų turinti motina mažiau bendrauja su savo kūdikiu, mažiau jį glaudžia, čiūčiuoja. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad:
Taigi, kas yra pogimdyminė depresija ir kaip jaunos mamos gali sau padėti? Pogimdyminė depresija – tai staigus nuotaikų svyravimas (po gimdymo labai keičiasi hormonų kiekis organizme, reikia laiko, kad tai susinormalizuotų); sutrikęs miegas ir/ar apetitas; savigrauža, kad nieko nedarau, ir/ar nieko nespėju, ir pan.; pyktis kūdikiui, kad jis čia dėl visko kaltas. Dar keletas požymių, kad jauną mamą ištiko pogimdyminė depresija:
Tokių ar panašių jausmų ir minčių kyla daugeliui ką tik pagimdžiusių moterų. 50-85 proc. moterų patiria tai, ką galima pavadinti motinystės melancholija (baby blues). Tokia būsena pasireiškia per pirmas dienas po gimdymo. Ir kaip staigiai prasidėjusi, taip staigiai ir baigiasi per savaitę-dvi sėkmingai apsiprantant su savo nauju vaidmeniu, stiprėjant pasitikėjimui savimi (Man puikiai sekasi atliepti kūdikio poreikius. Aš vis labiau pasitikiu savimi. Aš esu geriausia mama šiam kūdikiui.). Retais atvejais (apie 0,2 proc. arba 1 iš 500 gimdžiusių moterų) diagnozuojama pogimdyminė psichozė (dažniausiai ji ištinka moteris, jau iki gimdymo gydytas nuo depresijų ar kitų psichinių ligų). Artimiesiems pogimdyminę psichozę atpažinti pavyksta ganėtinai lengvai, mat jaunos mamos elgesys po gimdymo tampa ypač keistas ir/ar neadekvatus. Pavyzdžiui:
Tokiu atveju yra būtina skubiai kreiptis į medikus, gali tekti gydytis ligoninėje. Artimųjų palaikymas ir meilė taip pat labai reikalingi. Na, bet grįžkime prie pogimdyminės depresijos. Verta žinoti, kad su ja susiduria 1 iš 8 šeimų. Šeimų, nes kartais ne tik mamą kankina slogios nuotaikos ar nemiga. Kartais ir ką tik tapusiam tėčiu gali reikėti pagalbos. Dėl pogimdyminės depresijos prasidėję sunkumai tęsiasi pusę metų ar ilgiau. Dažnai šeimoms būna gėda apie tai kalbėti. Tačiau tai yra situacija, kurią reikia spręsti kuo greičiau, kad visos šeimos sveikata atsistatytų ir vaikas galėtų augti su laimingais mama ir tėčiu. Priežasčių, galinčių sukelti pogimdyminę depresiją, yra daugybė Visų pirma, asmenybės savybės. Jei jau iki nėštumo/gimdymo moteris buvo linkusi kritikuoti save ir kitus, išgyveno dėl menkos savivertės ir/ar kūrė sudėtingus santykius, tikėtina, kad šie dalykai gali sukelti pogimdyminę depresiją. Kalbant apie besilaukiančią moterį, labai svarbu, kad pasiruošimas nėštumui ir pats nėštumas būtų ramūs. Stebima tendencija, kad moterys jau iki nėštumo būna pervargusios ir/ar išsekusios nuo streso darbe ir/ar santykiuose, rūpesčių dėl būsto ir pan. Nusivylimas gimdymu ir savimi. Jeigu lūkesčiai dėl idealaus gimdymo nepasitvirtino, moteris gali pradėti manyti, jog su tuo tiesiog nesusidorojo. Pasikeitusi išvaizda yra dažna nepasitenkinimo savimi priežastis. Laiko sau ir partneriui nebuvimas. Paros, o ir gyvenimo apskritai, ritmas susilaukus vaiko tampa visai kitoks; pokytis nuo 0 (pora be vaikų) iki 1 (ar daugiau vaikų) kartais gali sukelti šoką. Struktūruoto profesinio gyvenimo ilgesys. Darbe užduotys būdavo aiškios, rezultatai greitai matomi, piniginis atlygis, kaip įvertinimas, gaunamas kas mėnesį ir pan. Tapus mama gali apimti jausmas, kad sukiesi, kaip voverė rate, dienos suvienodėja, sutvarkyta buitis tampa įprastu reiškiniu, tad sulaukti įvertinimo, pripažinimo, padėkos darosi vis sunkiau. Pogimdyminės depresijos prevencija Dar besilaukdama moteris galėtų susirasti ir lankyti patinkančią mokyklėlę ar kursus besilaukiančioms šeimoms (geriausia, jei lankytų kartu su vyru) – tuomet šeimai taps aiškiau, ko tikėtis gimdymo metu ir po vaiko gimimo, todėl vėliau kils mažiau sumaišties, nerimo, abejonių. Po gimdymo:
Dar vertėtų turėti mintyje, kad iki kito nėštumo/gimdymo moteris turėtų spėti atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą. Kiek laiko reikės konkrečiai mamai, sunku pasakyti. Tačiau kai moteris jau pagalvoja, kad būtų visai smagu ant rankų vėl laikyti mažą kūdikėlį, tai gali būti ženklas, kad ji jau pasiruošusi. Gimdymai vienas po kito, o kartais net du gimdymai per tuos pačius kalendorinius metus (literatūroje tai vadinama airių dvyniais (irish twins)), jauną mamą gali labai išvarginti, tikimybė patirti visus pogimdyminės depresijos sunkumus labai padidėja. Jeigu prevencinės priemonės nepadeda įveikti pogimdyminės depresijos, būtina kreiptis emocinės (asmeninė arba grupinė psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės) ir/ar medikamentinės pagalbos. Taip pat vertėtų atlikti hormonų kiekio organizme tyrimus ir, prireikus, juos koreguoti. Sėkminga reabilitacija po gimdymo – sveikata ir džiugios akimirkos auginant mažuosius! Vilniaus visuomenės sveikatos biuro informacija
Image: FreeDigitalPhotos.net
Powered by AkoComment 3.0 vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. Į viršų |
|