vaistai.lt

Pasibaigus maudymosi sezonui, kur švariausias maudyklų vanduo? (783/0) 

Pasibaigus maudymosi sezonui, kur švariausias maudyklų vanduo?Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį maudymosi sezoną švariausias vanduo buvo Tauragės ir Telšių apskrityse. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-745 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintose maudyklose.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, šalyje maudyklų vandens kokybę būtina pradėti tirti dvi savaites prieš maudymosi sezoną (t. y. nuo gegužės 15 d.) ir reguliariai tikrinti kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė buvo vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Šį sezoną 68 proc. maudyklų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus. 32 proc. stebėtų maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša. 2015 m. trumpalaikė tarša nustatyta 11,6 proc., 2014 m. – 15,1 proc. maudyklų. Šiemet švariausias maudyklų vanduo buvo Tauragės ir Telšių apskrityse – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus. Trumpalaikės taršos nebuvo nustatyta Utenos apskrityje – 93 proc., Klaipėdos apskrityje – 74 proc., Šiaulių apskrityje – 72 proc., Vilniaus apskrityje – 70 proc., Marijampolės apskrityje – 67 proc., Alytaus apskrityje – 59 proc., Kauno apskrityje – 34 proc., Panevėžio apskrityje – 18 proc. maudyklų.

Vertinant vandens kokybės kaitą 2016 m. sezono laikotarpiu, nustatyta, kad nė vieno trumpalaikės taršos atvejo nebuvo tik prieš maudymosi sezoną. Problemiškiausia situacija buvo rugpjūčio mėn., nes 21 proc. tirtų maudyklų nustatyta trumpalaikė tarša, liepos mėn. – 8,8 proc., birželio mėn. – 5,3 proc. ir rugsėjo mėn. – 2,6 proc. Šiemet dažniausiai maudyklų vanduo neatitiko žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.

Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinius vandens telkinius ir mikrobiologinius parametrus, 2016 m. buvo pajūrio ir ežerų maudyklose – atitinkamai 85,7 proc. ir 77,5 proc. tirtų maudyklų nebuvo nustatyta trumpalaikė tarša. Dažniausiai trumpalaikė tarša nustatyta tvenkiniuose – 62 proc. – bei upėse – 46,6 proc.

Trumpalaikė tarša buvo nustatyta: Alytaus apskrities (Mažosios Dailidės ir Didžiosios Dailidės ežerų Alytaus mieste, Vijūnėlės tvenkinio ir Ilgio ežero Druskininkuose, Varėnos tvenkinio Varėnos r.), Kauno apskrities (Kauno marių I, II ir Panemunės Kauno mieste, Sujainių tvenkinio Raseinių r.), Klaipėdos apskrities (Rąžės ir Palangos bendrojo paplūdimio Palangos mieste, Žemaičių Naumiesčio tvenkinio ir Kuršių marių ties Kintais Šilutės r.), Marijampolės apskrities (Paežerių ežero Vilkaviškio r. ir Žaltyčio ežero Marijampolės r.), Panevėžio apskrities (Lėvens upės ir Ekrano gamyklos tvenkinio Panevėžio mieste, Lėvens upės Kupiškyje, Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko, Apasčios upės Dauguviečio parko Biržų r., Lėvens upės ir Šilo ežero Pasvalio r., Vyžuonos ežero Rokiškio r.), Šiaulių apskrities (Rėkyvos ežero ir Prūdelio tvenkinio Šiaulių mieste, Ventos upės Akmenės r., Eibariškių tvenkinio Radviliškio r., Šaukėnų tvenkinio Kelmės r.), Utenos apskrities (Pastovio ežero Molėtų r.), Vilniaus apskrities (Totoriškių ir Lukos ežerų Trakų r., Žeimenos upės Švenčionėliuose ir Sarių ežero Švenčionių r., Širvintų tvenkinio Širvintų r., Elektrėnų tvenkinio Elektrėnuose) maudyklose.

Savivaldybės papildomai buvo užsakiusios tirti vandens kokybę gyventojų pamėgtose 143 rekreacinėse zonose. Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė daugiausia tiriama Kauno ir Šiaulių apskrityse, atitinkamai 36-iose ir 26-iose zonose. Kiek mažiau Vilniaus apskrityje – 19-oje, Panevėžio apskrityje – 13-oje, Alytaus apskrityje – 12-oje, Tauragės apskrityse – 11-oje, Utenos apskrityje – 10-yje, Telšių ir Klaipėdos apskrityse 8-iose rekreacinėse zonose. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 52-ose šių zonų: tvenkiniuose − 37 proc., upėse – 50 proc., ežeruose – 27 proc. Gegužės mėn. 1,4 proc., birželio mėn. 10,5 proc., liepos ir rugpjūčio mėn. 16 proc., rugsėjo mėn. 4,1 proc. šių zonų buvo nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.
 
Informaciją parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Gražvydė Norkienė


 

Informacija iš:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos