Idiopatinė plaučių fibrozė: ar galima ligoniams padėti?
Pikta plaučių liga idiopatinė plaučių fibrozė žmogų į kapus gali nuvaryti vos per dvejus trejus metus. Mokslininkams iki šiol paslaptis, iš kur atsiranda ir kodėl progresuoja ši liga. Nors ji kankina beveik 5 mln. pasaulio žmonių, o nuo idiopatinės plaučių fibrozės miršta tiek pat susirgusiųjų, kiek ir JAV nuo krūties vėžio, daugelis žmonių nėra girdėję net jos pavadinimo. Nors liga paslaptinga ir labai sunki, vis dėlto kovoti su ja įmanoma.

Slaugo vyras
55-erių Dusetų gyventojui Raimondui Čiegiui idiopatinė plaučių fibrozė buvo diagnozuota ne iš karto. Vyrą į gydytojus kreiptis privertė nepakeliamas nugaros skausmas ir kosulys. Plaučius draskanti kankynė prasidėdavo naktį ir tęsdavosi kelias valandas.

Kodėl organizmui reikia amino rūgščių?
Amino rūgštys – su baltymais gaunama medžiaga, reikalinga normaliam organizmo funkcionavimui bei smegenų veiklai, rūgštys yra atsakingos ir už informacijos perdavimą iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad dalį reikiamų amino rūgščių organizmas pasigamina, tačiau kitas būtina gauti su maistu. Daugiausia amino rūgščių galima gauti iš sojos pieno sūrio bei ankštinių daržovių, o mėsos grupėje – iš liesos žuvies ar mėsos, pavyzdžiui vištienos krūtinėlės. Geriausias būdas palaikyti reikiamą amino rūgščių kiekį organizme – suderinti mitybą taip, kad jų netrūktų ar atvirkščiai – kiekis nebūtų viršytas.
Teritorinės ligonių kasos: sutartys su gydymo įstaigomis pasirašytos

Teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenimis, sutarčių sudarymas su gydymo įstaigomis šiais metais vyko sklandžiai, tad visos sutartys pasirašytos laiku.  Šiemet  buvo gauta 1460 paraiškų sutartims sudaryti, pasirašytos 1367 sutartys, o tai daugiau nei praėjusiais metais, kai jų buvo pasirašyta 1325. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir TLK duomenimis, suderintos ir pasirašytos 1367 sutartys su gydymo įstaigomis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo  (PSDF) lėšomis. „Sutarčių pasirašymas šiais metais vyko sklandžiai, tad šiuo metu dirbame pagal naująsias sutartis", – teigia VLK Draudimo plėtros departamento direktorius, laikinai einantis VLK direktoriaus pareigas Gintaras Kacevičius.

Dailiname kūno formas su šokdyne
Pavasariui vis labiau šylant ir vasaros bei paplūdimio sezonui nenumaldomai artėjant, bene kiekviena savo įvaizdžiu besirūpinanti mergina ir moteris susimąsto, kaipgi padailinti po žiemos apleistas savo kūno formas. Susižavėjusios intensyviomis sporto treniruotėmis ar įmantriomis dietomis, žadančiomis per keletą dienų atsikratyti keliais nereikalingais kilogramais, galite kaip reikiant pakenkti savo sveikatai ar nualinti organizmą. Kad taip nenutiktų, siūlome prisiminti vaikystę ir išbandyti kiek paprastesnį svorio metimo būdą – šokinėjimą su šokdyne. Juk ji padeda ugdyti šoklumą, ištvermę, stiprina kojų raumenis, kvėpavimą ir širdies kraujagyslių sistemą, lieknina figūrą. Šokinėjant galima greitai atsikratyti papildomų kilogramų ir riebalų sluoksnio ant pilvo. Svorio sumažinimo pratimai šokdyne nereikalauja ir ypatingų įgūdžių bei laiko – jums nereikės vaikščioti į sporto klubą ar mankštintis lauke.
Pajuodę paakiai: kaip sau padėti?
Kokios procedūros, priemonės padeda kovoti su pajuodusiais paakiais? Pasakoja estetinės medicinos centro „Laiko klasė“ medicinos kosmetologė Monika Launikaitytė. Sprendžiant problemą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ir suprasti jos priežastis: ar tai nulemta genetikos, ar žarnyno veiklos sutrikimų, ar antinksčių problemų, mažakraujystės ar kitos priežasties. Yra specialios kosmetologinės procedūros, skirtos intensyvesnei paakių priežiūrai, kurių metu stimuliuojama paakių zonos kraujotaka bei limfotaka, skatinama ląstelių regeneracija ir ilgaamžiškumas. Aparatais įleidžiamos veikliosios medžiagos, kurios mažina paburkimus bei tamsius ratilus.
Neišmeskime uogų išspaudų – jose yra daug naudingų medžiagų
„Uogų išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti naudojamos maisto, biokuro gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rimantas Venskutonis. Jo vadovaujama mokslininkų grupė, dalyvaujanti nacionalinėje programoje „Sveikas ir saugus maistas“, tiria keturias lietuviškų uogų rūšis: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas. 2011 m. prasidėjusios programos „Sveikas ir saugus maistas“ tikslas – ne tik susisteminti naujas mokslo žinias, bet ir pritaikyti sukurtas biomedžiagas naujiems aukštos kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktams.
 
eurovaistine_geguze_2015

ipsen-forlax

sveikuva-sveikis-balandis-geguze-2015



Ieškomiausių TOP 5







Naudingos nuorodos