vaistai.lt
Lietuvoje – pirmasis šiemet itin retos ligos atvejis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje užregistruotas pirmas itin retos Creutzfeldt-Jakobo ligos atvejis. Susirgo 62 metų vyras. Praėjusiais metais buvo patvirtinti 2 klasikiniai Creutzfeldt-Jakobo ligos atvejai, po vieną klasikinį Creutzfeldt-Jakobo ligos atvejį buvo nustatyta 2005, 2007 ir 2013 m.

Bėgiojantys vakare turi įsiminti 2 val. iki miego taisyklę
7 iš 10 žmonių darbo dienomis renkasi bėgiojimą vakare, rodo pasauliniai bėgikus vienijantys socialiniai tinklapiai. 68 proc. teigia bėgantys vėliau nei 18 val., 32 proc. – ryte prieš darbą. Savaitgalį šis laikas pasiskirsto po lygiai – 48 proc. bėga ryte, 52 – vakare, skelbia „Run Keeper“. Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad pasirinkimą, kuriuo metu bėgti, turi lemti siekiamas bėgimo tikslas.
Vilniuje pradedamos ilgai laukto Vaikų onkologijos pagalbos centro statybos
Šalia Vilniaus Universiteto Santariškių vaikų ligoninės jau pradedamas statyti Vaikų onkologijos pagalbos centras, kuris suteiks reikalingą pagalbą onkologijos ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimos nariams. Centre bus įrengtas ir onkologijos bei informacijos centras. Projekto iniciatorius ir statytojas - paramos labdaros fondas „Mamų unija“ kviečia aukoti Centrui ir skaičiuoja, kad projekto biudžetas planuojamas per 2 milijonus eurų.
Kaip pavydas veikia mūsų organizmą
Pavydo jausmas turbūt vienas nemaloniausių ir tokių, kurio norėtume išvengti. Iš vienos pusės, jis griauna gyvenimą, iš kitos – skatina mus apginti tai, kas mūsų, ir išreiškia savinimąsi bei egoizmą. Bet kuriuo atveju, ši emocija sukelia begalę fizinių pokyčių mūsų organizme. Pavyzdžiui, vienas tyrimas, atliktas 2010-aisiais metais, atskleidžia, kad pavydas „apakina“. Tiksliau tariant, išblaško ir atitraukia dėmesį. Kaip rašoma livescience.com, tyrime dalyvavo romantinius santykius puoselėjančios poros, kurios sėdėjo prie kompiuterių ir turėjo atrinkti tam tikrus paveiksliukus.
Strijos: kodėl jų atsiranda? Moksliškai pagrįsti būdai, kurie padės jų sumažinti
Jei staigiai priaugę keletą papildomų kilogramų ar nėštumo metu odą gausiai tepate specialiais kremais nuo strijų ar kakavos sviestu, verčiau pataupykite pinigus. Pasirodo, strijų atsiradimą labai stipriai lemia kiekvieno iš mūsų genetika, tad ir šios priemonės nelabai gali padėti. Tai įrodė žurnale „Tiriamoji dermatologija“ publikuotas tyrimas. Jo metu mokslininkai ištyrė beveik 34 tūkst. asmenų genetiką, iš kurių buvo apie 5 tūkst. nėščių moterų, kurioms ant odos dėl staigių svorio pokyčių jau buvo atsiradę strijų. Tyrimų metu buvo aptikta, kad keturių genų mutacijos (ELN, SRPX, HMCN1 ir TMEM18) strijų atsiradimo riziką gali padidinti net iki 40 proc.
Ugnies naudojimas per tūkstantmečius: kaip milžiniškas progresas sukėlė milijardus mirčių
Ugnies prisijaukinimas prieš keletą šimtų tūkstantmečių, akivaizdu, tapo žmonijos istorijos posūkio momentu, smarkiai pakeitusiu jos buitį. Be to, kaip tvirtina mokslininkai, ugnis pakeitė ne tik mūsų protėvių gyvenseną, bet ir jų organizmą. Keptas maistas, laužo dūmai – visa tai padarė mus tokiais, kokie esame dabar: bent jau iš dalies, būtent ugnis padėjo išsivystyti atsparumą tokioms kenksmingoms medžiagoms, kaip degimo produktai. Apie tai, kaip ugnis mums padėjo (ir kuo pakenkė), pasakoja New York Times.
 












Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos