Ką turime žinoti apie šių metų gripo sezoną

Prasidėjus 2014 - 2015 metų gripo sezonui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena tai,  ką turime apie jį žinoti.
 
Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?
Europoje gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jų pradžia, intensyvumas ir trukmė labai skiriasi viena nuo kitos. Lietuvoje gripo epidemijos registruojamos ne kiekvienais metais. Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito.

Jaunėjančios ligos: kokios kerta dažniausiai?
Kai esi vos įkopęs į trečią dešimtį, ar gali pagalvoti, jog tau gresia, tarkime, širdies smūgis? „Būdami jauni manome, jog ligos mūsų tikrai neįveiks, nes tai paprasčiausiai neįmanoma“, – teigia dr. Georgesas Benjaminas iš Amerikos visuomenės sveikatos asociacijos. Tačiau ar tai tikrai tiesa? Tam tikri negalavimai, traktuojami kaip dažniausiai pasitaikantys  60–70-mečių gyvenime, vis jaunėja! Ir ne keliais metais, o keliais dešimtmečiais. Kodėl taip vyksta? Juk, atrodo, sveikatai skiriame ne tik daugiau dėmesio, tačiau ir diagnozės būdai bei metodikos modernėja ne dienomis, bet valandomis? Specialistai įžvelgia ir kitą medalio pusę: stresas, netinkamas gyvenimo būdas ir, žinoma, nesubalansuota mityba. Štai į kokias ligas būtina atkreipti dėmesį.
Organų ir audinių donorystės idėjai labiausiai pritaria jaunimas
Lietuvoje pilietiškai aktyviausia ir geranoriškiausia gyventojų grupė – jaunimas nuo 18 iki 30 metų, informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki rugsėjo 1 –osios buvo užregistruoti 11 135 šios amžiaus grupės gyventojai, pasirašę sutikimą donoro kortelei gauti. Tai – net 57 procentai visų asmenų, turinčių donoro korteles. Vien rugpjūtį, paskutinįjį vasaros mėnesį, 103 jaunuoliai pareiškė sutikimą po smegenų mirties tapti organų ir (ar) audinių donorais.
Sukrečianti išpažintis. „Sveiki, aš – alkoholikė“
Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pagal alkoholio kiekio suvartojimą tūkstančiui gyventojų. Nors vyrų alkoholikų yra daugiau nei moterų, vis dėlto silpnosios lyties atstovės greičiau įklimpsta į alkoholio liūną... „Sveiki, aš – Alina. Esu alkoholikė“. Išgirsti tokius žodžius iš dailios, stilingos moters buvo mažų mažiausiai keista. Dar sunkiau patikėti, kad jos papasakota istorija – ne pramanas. Keturiasdešimtmetė alkoholio nevartoja jau šešerius metus. Tačiau tam, kad susivoktų puolusi, ji turėjo pasiekti patį giliausią dugną.
Kosmetikos priemonių ingredientai, kurie kenkia jautriai odai
Žmonėms, turintiems jautrią odą, išsirinkti kosmetikos produktus gali būti išties sudėtinga. Įvairiuose kremuose ar makiažo priemonėse neretai galima aptikti daug kenksmingų ir odą dirginančių priemaišų, dėl kurių veidą gali stipriai išberti. Kad to išvengtumėte, prieš pirkdami kosmetiką visuomet atkreipkite dėmesį į jos sudėtį. Nežinote, ko ten ieškoti ir kokių sudedamųjų dalių vertėtų labiausiai vengti? Garsi dermatologė Vermen Verallo-Rowell tinklalapiui beautyhigh.com atskleidė septynias kosmetikos priemonių sudedamąsias dalis, dažniausiai galinčias ne tik sudirginti odą ir sukelti įvairiais alergijas, bet ir pridaryti nemenkos žalos jūsų sveikatai.
Mokslininkai atrado ląstelių senėjimo įjungimo/išjungimo mygtuką
Mūsų kūnuose ląstelės nuolat dalinasi, atstatydamos plaučius, odą, kepenis ir kitus organus. Bet dauguma žmogaus ląstelių negali dalintis amžinai, ir todėl senstant organai ir audiniai degraduoja. Mūsų ląstelių veikimo laiką seka telomeros – mūsų chromosomų galuose esantys savotiški maži DNR antgaliai, panašiai, kaip batų raištelių plastikiniai galiukai. Kaskart pasidalijus ląstelei, šios telomeros trumpėja, kol galiausiai pasidaro tokios trumpos, kad daugiau dalintis nebegali. Bet mokslininkai žino, kad yra būdas sustabdyti telomerų dilimą – kai kurios ląstelės gali gaminti telomeras atstatantį ir leidžiantį dalintis neribotai fermentą telomerazę. Tačiau lieka neaišku, kodėl vienose ląstelėse telomerazė veikia, o kitose – ne.
 


eurovaistine_2014_10

ipsen ginkor



Ieškomiausių TOP 5







Naudingos nuorodos