vaistai.lt
Ką būtina žinoti apie ligą, kuri atima kvėpavimą?
Ar žinote, kad sveikas suaugęs žmogus per minutę įkvepia 7-8 litrus oro, o tai yra 550 litrų gryno deguonies per dieną? Tuo tarpu idiopatine plaučių fibroze sergančiam žmogui sukvėpuoti tokį kiekį deguonies yra tikras iššūkis. Ši plaučius pažeidžianti liga nėra dažna, tačiau labai sunki – pagal savo eigą ji netgi prilyginama vėžiniam susirgimui. Deja, nors šiandien Lietuvoje turime visas galimybes diagnozuoti idiopatinę plaučių fibrozę ir jos gydymui skirti inovatyvius vaistus, informacijos apie pačią ligą vis dar trūksta. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės į gydytojus dažnai kreipiasi pavėluotai – kuomet liga jau būna įsisenėjusi.
Ar rūkantis gydytojas padės mesti rūkyti?
Šeimos gydytojai savo pacientų klausia, ar jie rūko, ir rūkantiems pataria atsikratyti šio sveikatą žalojančio įpročio, tačiau retai jiems teikia specifinę pagalbą. Tai paaiškėjo Higienos instituto specialistams ištyrus šeimos gydytojų žinias apie tabako vartojimo poveikį ir tai, kaip jie padeda savo pacientams atsisakyti rūkymo. 2014 m. Lietuvoje kasdien rūkė vienas iš keturių (21 proc.) 15–64 m. amžiaus gyventojų, tuo tarpu Švedijoje – tik 11 procentų. Lietuvoje rūko net 33 proc. vyrų, tai gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse.
Sveikatos reikalų komitetas ragina apmokėti už viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas
Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinę situaciją. Ministerijos atlikta analizė parodė, kad lyginant 2015 m. ir 2016 m. pirmųjų pusmečių duomenis, gydymo įstaigų finansiniai rezultatai pablogėjo. Iš viso 44 proc. įstaigų per 2016 m. pirmąjį pusmetį finansiniai rezultatai buvo neigiami, tačiau nuostoliai nedideli ir bendras visų finansinis rezultatas teigiamas (4,2 mln. eurų). Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad didžiąją sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui (65,9 proc.) ir medicinos reikmenims bei paslaugoms (15,5 proc.).
Kaip neapsinuodyti gydantis vėžį? Garsių lietuvių specialistų patarimai
Piktybiniai navikai – dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. vėžio atvejų, iš kurių dažniausi – priešinės liaukos, odos (be melanomos), storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios), krūtinės ir plaučių piktybiniai navikai. Vyrai Lietuvoje dažniausiai serga prostatos, taip pat odos ir storosios žarnos vėžiu; moterys dažniausiai serga odos, krūties ir storosios žarnos vėžiu. Statistika bauginanti, todėl nenuostabu, kad, išgirdę diagnozę, dauguma pacientų, be profesionalaus medicininio gydymo, užsiima ir savigyda, kuri dažnai ne pagerina, bet pablogina esamą situaciją.
Eksperimentas: kas nutiks plaukus perskalavus obuolių sidro actu ar alumi?
„Negalite pasitikėti visais grožio patarimais, rastais internete“, – tikina tinklaraštininkė Courtney Leiva. Paskutiniu metu internete vis daugiau skaitydama apie savadarbius plaukų skalavimo skysčius, ji nusprendė šį būdą išbandyti ir atgaivinti savo pažeistus plaukus. C.Leiva atsirinko keturis skirtingus variantus ir išbandė plaukų skalavimą ramunėlių arbata, obuolių sidro actu, kokakola ir alumi. Savo patirtimi ji nusprendė pasidalyti ir su portalo self.com skaitytojais.
Anatominės Veneros – išpjaustytos gražuolės, kurios gelbėjo XVIII amžiaus studentus
„Anatominės Veneros“ XVIII amžiuje buvo speciali priemonė mokytis moters kūno sandaros. Nors šie keisti modeliai šiandien labiau primena meno kūrinius, tačiau tai buvo puikus būdas medicinos studentams susipažinti su žmogaus anatomija. Skrodimas anuomet buvo laikomas labai bjauriu ir purvinu darbu. Kadangi buvo nepadoru žiūrėti į „nesutvarkytą“ lavoną, žmonės neturėjo daug galimybių patyrinėti realaus žmogaus kūno ypatumų. Ypač griežtas tabu buvo taikomas moterų kūnams.
 












Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos