Kol dalis Lietuvos gyventojų vis dar nepakankamai aktyviai dalyvauja prevencinėse programose, kita dalis savo sveikatą tikrina dažniau, nei to reikia pagal jų amžių ir individualią riziką. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojo dr. Vytauto Kasiulevičiaus, vis dažniau laboratorinių ir radiologinių tyrimų sąrašą pacientams pasiūlo ir dirbtinis intelektas. Visgi daugiau tyrimų nebūtinai reiškia geresnę sveikatos priežiūrą: svarbiausia – įvertinti individualią riziką ir tai, ar tyrimo rezultatas gali pakeisti tolesnius sprendimus.

Juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai užgyja per kelias savaites, tačiau daliai žmonių skausmas pažeistoje vietoje gali tęstis dar ilgai – kelis mėnesius, o kartais net metus. Jis gali būti deginantis, veriantis, priminti elektros iškrovą, o kartais skauda net nuo drabužio prisilietimo prie odos. Tokia būklė vadinama poherpetine neuralgija – dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija.

Ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ir viceministras Daniel Naumovas rugsėjo 27–30 d. lankosi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos ir Europos Parlamento nariais, Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoju Robertu Bružilu bei Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos atašė komanda.

Paraudusi oda, netikėtai atsiradęs bėrimas, skilinėjantys nagai, slenkantys plaukai ar ilgai negyjanti žaizdelė. Dažniausiai pajutę šiuos simptomus pirmiausia griebiamės kremo, keičiame kosmetiką arba tikimės, kad problema praeis savaime. Visgi kai kurie pokyčiai gali būti ženklas, kad priežasties verta ieškoti ne tik odoje.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai dalyvavo cheminio incidento valdymo pratybose, kurias organizavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Pratybų metu įvairių institucijų atstovai tobulino veiksmų koordinavimo, informacijos apsikeitimo ir reagavimo į cheminio pobūdžio incidentus įgūdžius. Tokie mokymai leidžia įvertinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir identifikuoti sritis, kuriose galima tobulinti veiksmų organizavimą.

Veido bruožų paryškinimas makiažu daugeliui moterų yra įprasta kasdienės grožio rutinos dalis. Tačiau atsiradus bėrimams, paraudimui ar išsausėjimui neretai skubama peržiūrėti dekoratyvinės kosmetikos priemones ar išvis jų atsisakyti. Visgi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Vakarės Jokubaitytės-Tunkevičienės teigimu, atsiradusių odos problemų priežastis dažnai būna ne patys makiažo produktai, bet netinkamai parinktos priemonės ir odos priežiūros rutinoje daromos klaidos.