Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai sėkmingai atliko itin sudėtingą, keliais etapais taikytą aortos aneurizmos gydymą pacientui, kurio pagrindinė organizmo arterija buvo pavojingai išsiplėtusi nuo širdies iki apatinių galūnių. Dėl kritinės būklės aorta galėjo plyšti bet kurią akimirką, todėl gydytojams teko priimti greitus ir preciziškus sprendimus, sujungiant kardiochirurgų ir kraujagyslių chirurgų kompetencijas.

Kiek jums metų? Atsakymas pase – dar ne viskas. Genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė sako, kad šiandien du tais pačiais metais gimę žmonės gali būti biologiškai vienas nuo kito nutolę net keliasdešimt metų. Tačiau Lietuvoje apie biologinio amžiaus tyrimus, leidžiančius parodyti tikrąją organizmo būklę, dar girdėję nedaugelis, rodo „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi naujausiu Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) moksliniu vertinimu, primena, kad tinkamos mėsos laikymo sąlygos yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant išvengti apsinuodijimų maistu. EFSA tyrė, kaip galvijų, avių ir kiaulių mėsoje dauginasi bakterijos viso proceso metu – nuo skerdimo iki užšaldymo, atšildymo ir vėlesnio laikymo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 10-ąją metų savaitę (kovo 2–8 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis siekė 746,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 817,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad tiek gripo, tiek COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo.

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Ar kiekviena estetinė problema turi būti sprendžiama operacinėje? Kada injekcijos tampa perteklinės, o chirurgija – pagrįstas sprendimas? Ir kodėl profesionalus plastikos chirurgas kartais dažniau pasako „ne“ nei „taip“?