Atėjus rudeniui ir prasidėjus šildymo sezonui, daugelis pastebi pakitusią odos būklę: po prausimosi juntamą tempimą, pleiskanojimą, paraudimą ar net niežulį. Nors šias odos reakcijas įprasta sieti tik su drėgmės trūkumu, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė teigia, kad sezoniniai pokyčiai veikia ir natūralų odos apsauginį barjerą. Jam susilpnėjus, oda greičiau netenka drėgmės ir tampa jautresnė išoriniams dirgikliams. Vis dėlto tam tikri odos priežiūros įpročiai gali padėti lengviau prisitaikyti prie šių pokyčių.

Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai ilgainiui tapo ne tik išoriniu pokyčiu – paaugliui darėsi vis sunkiau pakelti fizinį krūvį, vargino dusulys. Ryškią krūtinės ląstos deformaciją Kauno klinikų vaikų chirurgai koregavo minimaliai invazine operacija, o po jos pradėta reabilitacija padėjo Nikitai susigrąžinti judėjimo laisvę ir fizinę ištvermę. Šiandien jis vėl džiaugiasi kasdienėmis veiklomis, o svarbiausią pokytį nusako labai paprastai – jam tapo lengva kvėpuoti.

Iki didžiųjų metų švenčių buvo likusios vos kelios dienos, kai gruodžio 20-osios naktį Martynai temperatūra pakilo iki 41 °C. Manydama, kad susirgo stipria infekcija, ryte ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Tačiau kraujo tyrimų rezultatai paskatino šeimos gydytoją ją nukreipti į skubiosios pagalbos skyrių.

Atvėsus orams pelės ir žiurkės vis dažniau ieško šiltesnių vietų bei maisto, todėl gali įsikurti gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad graužikai ne tik gadina turtą ir užteršia maisto produktus, bet ir gali platinti žmogui pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Todėl svarbu nelaukti, kol graužikų padaugės, ir iš anksto pasirūpinti saugia aplinka.

Kasdieniai gebėjimai atrodo savaime suprantami, kol jų neprarandame. Daugeliui sunku įsivaizduoti, kaip pasikeistų gyvenimas, jei kitų žmonių kalbą suprasti taptų vis sunkiau. Klausa padeda palaikyti glaudų ryšį su aplinka ir kitais žmonėmis, todėl jai silpstant nukenčia ne tik bendravimas, bet ir gyvenimo kokybė.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos sudarys 4,76 mlrd. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2026 metais. Didesnis finansavimas leis toliau plėsti gyventojams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti jų prieinamumą, kompensuoti naujus vaistus ir medicinos priemones bei stiprinti sveikatos sistemos skaitmenizaciją.