Artėjant menopauzei keičiasi ne tik menstruacijų ciklas, miegas ar emocinė savijauta – hormonų svyravimai gali atsiliepti ir atminčiai bei gebėjimui susikaupti. „Nordclinic“ gydytojos paaiškina, kodėl perimenopauzės metu atsiranda vadinamasis „smegenų rūkas“, kada tokius pokyčius galima sieti su hormonais, o kada verta ieškoti kitų priežasčių, ir ką šiandien žinome apie menopauzės ryšį su demencijos rizika.

Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Higienos instituto organizuota konferencija „Nuo algoritmų iki praktikos. Profesinės sveikatos priežiūros pokyčiai gydymo įstaigose“. Į ją susirinko asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, profesinės sveikatos specialistai, darbo medicinos gydytojai ir kiti specialistai, kuriems rūpi, kaip saugiai ir sveikai dirbti tiems, kurie kasdien rūpinasi kitų sveikata.

Minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, ligonių kasa primena, kad viena dažniausių plaučių uždegimo priežasčių yra pneumokokai. Šių bakterijų sukeliamos ligos ypač pavojingos vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Didelei daliai gyventojų apsauga nuo pneumokokinės infekcijos yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Kauno klinikose „da Vinci“ robotine chirurgine sistema pradėta taikyti ir otorinolaringologijoje. Pirmoji operacija atlikta obstrukcine miego apnėja sergančiam pacientui, kuriam dėl anatominių kvėpavimo takų ypatumų įprastų chirurginio gydymo metodų galimybės buvo ribotos. Naująja technologija gydytojai chirurgai gali pasiekti itin sunkiai prieinamas ryklės sritis ir atlikti sudėtingas operacijas per burną be išorinių pjūvių.

Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena – proga atkreipti dėmesį į tai, ką kasdien dedame į savo lėkštę. Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produktų ir skaidulinių medžiagų, o cukrų, sočiųjų riebalų suvartojimas viršija rekomenduojamas normas.

Socialiniai tinklai ir besikeičiantys grožio standartai skatina vis jaunesnius žmones domėtis estetinėmis procedūromis – nuo užpildų iki veido pakėlimo. Tačiau plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Gediminas Samulėnas primena, kad svarbu įvertinti ne tik norimą rezultatą, bet ir ilgalaikes procedūrų pasekmes. Kokiais atvejais verta rinktis mažiau invazines priemones, o kada operacija gali būti pagrįsta ir jauname amžiuje?