Apgamą ar kitą odos darinį, kuris kliūva, trukdo skutantis ar tiesiog nepatinka, dažnai norisi kuo greičiau pašalinti. Tačiau specialistai įspėja – skuba gali padaryti daug žalos, todėl kai kuriais atvejais ypač svarbu atlikti išsamius tyrimus.

Per pastarąjį dešimtmetį kraujo ligų gydymas pasikeitė iš esmės. Terapijos, kurios dar visai neseniai atrodė kaip tolima medicinos ateitis, šiandien pacientams suteikia galimybių, kurių anksčiau nebuvo. Tačiau gydytojo hematologo darbas – ne tik sekti sparčiai besikeičiančią mediciną, bet ir gebėjimas būti šalia žmogaus vienomis sunkiausių jo gyvenimo akimirkų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus specialistai parengė leidinį „Lietuvos gyventojų sveikatos būklės netolygumai Europos Sąjungos šalių kontekste“. Leidinyje analizuoti duomenys atskleidžia dvejopą Lietuvos sveikatos situaciją. Viena vertus, per pastarąjį dešimtmetį pasiekta reikšminga pažanga: ilgėja vidutinė ir sveiko gyvenimo trukmė, mažėja kūdikių mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, savižudybių ir išvengiamas mirtingumas. Kita vertus, pagal daugelį svarbiausių rodiklių Lietuva vis dar turi didesnę sveikatos naštą nei Europos Sąjungos vidurkis.

Staigiai numetus svorio GLP-1 receptorių agonistų pagalba, keičiasi ne tik kūno formos, bet ir veido. Todėl ne vienam net ir jaunesnio amžiaus žmogui prireikia veido pakėlimo operacijos, siekiant susigrąžinti natūralią išvaizdą. 2026 m. spalio 2 d. Veido pakėlimo operacijos išlieka vienos populiariausių veido plastinės chirurgijos procedūrų. Vis dėlto pastaraisiais metais, tęsiantis greito svorio metimo, pasitelkiant „Ozempic“, „Wegovy“, „Mounjaro“ ir kitus GLP-1 receptorių agonistus, tendencijai, vis daugiau pacientų į plastikos chirurgus kreipiasi ne tik dėl su amžiumi susijusių pokyčių.

Ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ir viceministras Daniel Naumovas rugsėjo 27–30 d. lankosi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos ir Europos Parlamento nariais, Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoju Robertu Bružilu bei Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos atašė komanda.

Paradoksalu – gyvename apsupti pažangios medicinos ir švarios aplinkos, tačiau alergijų pasaulyje tik daugėja. Kodėl žmogaus imuninė sistema vis dažniau pavojų įžvelgia ten, kur jo iš tiesų nėra? Atsakymo mokslininkai ieško ne tik žmogaus genuose, bet ir mūsų pasikeitusioje aplinkoje – nuo klimato kaitos iki vis sterilesnių gyvenimo sąlygų.