Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, ligonių kasa primena, kad psichikos sveikatos pagalba gali būti reikalinga ne tik ištikus ūmiai emocinei krizei ar jau nustačius psichikos sutrikimą. Psichikos sveikatos centruose specialistai gali padėti įvertinti kylančius sunkumus, suteikti reikiamą pagalbą ir prireikus nusiųsti tolesniam gydymui.

Rugsėjo 10-oji, Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, kasmet primena, kad tylėjimas apie vidinį skausmą gali tapti pavojingas. Dažnai žmogus pasirenka tylą, nes abejoja, ar bus suprastas, ar jo išgyvenimai nebus nuvertinti, ar atvirumas nesukels nepageidaujamų pasekmių. Ši tyla neapsaugo – ji uždaro žmogų į vienatvę ir apsunkina pagalbos gavimą. Ši diena kviečia drąsiau kalbėti apie sunkumus, atpažinti rizikos ženklus ir kurti aplinką, kurioje pagalbos prašymas būtų priimamas kaip brandus rūpestis savimi, o ne silpnumo ženklas.

Nubrozdintas kelis, mėlynė po susidūrimo žaidžiant krepšinį ar po nesėkmingo nusileidimo skaudanti čiurna – sugrįžus į kūno kultūros pamokas tokių nedidelių traumų gali pasitaikyti dažniau. Nors daugeliu atvejų pakanka tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos ir kelių dienų ramybės, „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar iš pirmo žvilgsnio nedidelės traumos neslypi kažkas rimtesnio.

Po vasaros, kai odos priežiūra dažnai supaprastėja iki minimumo, rudenį daugelį apima priešingas noras – „atsigriebti“: į rutiną įtraukti daugiau priemonių, aktyvių ingredientų ir naujų žingsnių. Vis dėlto dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai sako, kad daugiau nebūtinai reiškia geriau, ir paaiškina, kiek žingsnių sveikai odai iš tiesų pakanka.

Lietui atspari striukė, dėmėms atsparus kilimas ar neperšlampami batai – patogūs kasdieniai sprendimai, prie kurių esame įpratę. Tačiau patogumas turi kainą – tokias savybes gaminiams suteikia PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos), dar vadinamos „amžinaisiais chemikalais“. Dėl išskirtinio atsparumo jos dešimtmečius buvo plačiai naudojamos įvairiuose gaminiuose, o šiandien vis dažniau įvardijamos kaip viena didžiausių ilgalaikės cheminės taršos problemų.

Gerėjant Diušeno raumenų distrofijos gydymo ir priežiūros galimybėms, vis daugiau reikšmės įgauna ne tik ligos kontrolė, bet ir kasdienis gyvenimas su ja: galimybė mokytis, judėti, išlikti kuo savarankiškesniam ir gauti reikalingą pagalbą. Pirmoji Lietuvos Diušeno šeimų apklausa rodo, kad su didžiausiomis pagalbos ir prieinamumo spragomis šeimos šiandien susiduria reabilitacijos, psichologinės pagalbos, mobilumo ir ugdymo srityse. Kartu ryškėja ir stipresnio tarpusavio ryšio poreikis – 74 proc. respondentų mato aktyvesnės bendruomenės naudą.