Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau – SMLPC) Sveikatos mokykloje vyko seminaras-diskusija „Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos vykdymo aktualijos“. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Renginio metu buvo pristatyti ir aptarti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos (toliau – Programos) vykdymo rezultatai, visuomenės sveikatos biurų geroji patirtis, iškelti programos trūkumai ir aptartos tobulinimo galimybės.

Seminaro dalyvius pasveikino SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas ir pristatė Lietuvoje vykdomą Programą. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei pailginti sveiką žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Direktorius išreiškė susirūpinimą dėl problemų vykdant Programą, paragino seminaro dalyvius pasidalyti darbo patirtimi, gerosiomis praktikomis, išsakyti pastebėjimus ir pasiūlymus.

Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Indrė Makarskienė pabrėžė, kad širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto prevencija turėtų būti vienas svarbiausių Lietuvos sveikatos apsaugos srities prioritetų. Siekiant sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, reikėtų integruoti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – PASPĮ) bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų (toliau – VSB) vykdomą sveikatinimo veiklą, efektyviau stiprinti rizikos grupių asmenų sveikatą. Vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-979 „Dėl Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), atsiranda galimybė dirbti individualiu lygmeniu, t. y. įvertinti asmenų, dalyvaujančių Programoje, sveikatos pokyčius. Reikėtų gerinti vadybos, sveikatos rinkodaros specialistų motyvaciją, skelbti pasiektus rezultatus, kas galėtų būti Programos reklama.

SMLPC visuomenės sveikatos specialistėė Irma Bukotienė pristatė Programos vykdymo Lietuvoje 2015 ir 2016 metų rezultatus.

Vilniaus VSB direktoriaus pavaduotojas Povilas Kasperūnas pristatė pranešimą „Mano širdis – mano gyvenimas“, kuriame pasidalijo gerąja praktika ir patirtimi dirbant su Programa Vilniuje ir Vilniaus rajone, įvardijo problemas, su kuriomis buvo susidurta, ir kaip pavyko jas išspręsti. Buvo pabrėžta programos viešinimo svarba. Vilniaus VSB siūlo pratęsti bendradarbiavimą su Programos dalyviais ir pasibaigus Programos privalomiesiems mokymams. Mokymų, kurie trunka 2 mėnesius, laikotarpiu išklausomos 8 paskaitos, įvyksta 6 mankštos, sudaromos maitinimosi rekomendacijos, suteikiama dietisto konsultacija, atliekama kūno sandaros analizė, o pasibaigus Programai galėtų vykti palaikomieji užsiėmimai: 1 kartą per mėnesį – paskaita, 3 kartus per mėnesį mankšta su kineziterapeutu. Pranešimo pabaigoje buvo pristatytos rekomendacijos: skatinti PASPĮ aktyviau dalyvauti programoje; koreguoti Aprašą (baigusiais programą laikyti tuos, kurie išklausė 2 mėn. kursą, nes po 1 metų grįžta tik ~10 proc. asmenų), PASPĮ turėtų atlikti pakartotinį išplėstinį kraujo tyrimą.

Panevėžio miesto VSB direktorė Sonata Steniulienė aptarė Programos vykdymą Panevėžyje. Pabrėžta nuolatinio bendradarbiavimo tarp VSB, PASPĮ ir Teritorinių ligų kasų (toliau – TLK) svarba. Pristatytos originalios Programos viešinimo galimybės, padedančios įtraukti kuo daugiau rizikos grupių asmenų dalyvauti Programoje, taip pat apimančios ir darbo rezultatų viešinimą. Pasidalyta patirtimi apie tai, kaip Programos užsiėmimus padaryti kuo naudingesnius ir patrauklesnius, surinkti gerą specialistų komandą, pasiūlyti kuo įdomesnę mokymų formą, parinkti patogią vietą ir laiką. Pristatytos ir pagrindinės rizikos grupės asmenų nenoro dalyvauti Programos užsiėmimuose priežastys: motyvacijos stoka, negalėjimas suderinti sveikatos stiprinimo užsiėmimų su darbu pamainomis, komandiruotėmis, gydymu.

Įdomiomis mintimis ir pastebėjimais savo pranešime pasidalijo Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Arvydas Raskilas. Darbo šiame VSB specifika atspindi visų kaimiškose vietovėse dirbančių VSB darbo ypatumus. Vykdant Programą kaimiškoje vietovėje iškyla opi atvykimo į mokymus iš atokesnių vietų problema, taip pat mažesnė tiek gydytojų, tiek pačių kaimo žmonių motyvacija dalyvauti mokymuose, specialistų stoka. Kaip vienas problemų sprendimo būdų buvo pasiūlytas mokymų „išvežimas“ į atskirus PASPĮ, aptarti tokio sprendimo privalumai ir trūkumai. Pranešime taip pat buvo pateikta daug inovatyvių nestandartinių sprendimų dėl Programos vykdymo atokesnėse ar labiau išsibarsčiusiose bendruomenėse. Kaip problemų sprendimo būdas buvo įvardintas ir siūlymas materialiai skatinti šeimos gydytojus ir VSB specialistus, gerai atliekančius šį darbą.

Seminare savo pranešimą pristatė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Šeimos medicinos klinikos gydytoja doc. dr. Auksė Domeikienė. Buvo išsakyta mintis, kad siekiant geresnių Programos rezultatų, būtina suvienyti Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių institucijų, VSB, PASPĮ, bendruomenių jėgas. Pristatyti darbai, nuveikti vykdant Programą Kaune: parengtas gyvensenos įpročių dienoraštis, fizinio aktyvumo receptas, fizinio aktyvumo pratimų filmukas ir iliustruota informacija, kūno kompozicijos analizė, streso valdymo pratimų programėlė išmaniesiems telefonams, „Facebook“ grupė „Sveikos gyvensenos mokymai“ ir kt.

Po šių pranešimų vyko diskusija, kurios metu padarytos šios išvados:

• Būtina sudaryti sutartis tarp PASPĮ ir VSB dėl Programos vykdymo.
• Tiek PASPĮ, tiek ir VSB turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už Programos vykdymą.
• Turi būti glaudžiai bendradarbiaujama su TLK, apgalvotai paskirstomos lėšos Programos vykdymui.
• Programos vykdymo veiklą reikia įtraukti į gydytojų ir PASPĮ vadovų gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą.
• Daugiau dėmesio reikia skirti tiek pačios Programos, tiek gerųjų praktikų, tiek darbo rezultatų viešinimui.

Antrojoje seminaro dalyje buvo pristatyti tarptautiniai projektai ir gerosios praktikos širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto prevencijos srityje.

SMLPC Neinfekcinių ligų skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras pristatė pranešimą „Europoje vykdomos sveikatos stiprinimo ir lėtinių ligų prevencijos visais gyvenimo etapais gerosios praktikos. JA-CHRODIS projekto apžvalga“, SMLPC Neinfekcinių ligų skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Evelina Voitonis – pranešimą „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos geroji praktika Jungtinėje Karalystėje: Well London“, SMLPC direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Barzda – pranešimą „Europos bendrieji veiksmai, kurie padėtų sustabdyti antsvorio ir nutukimo didėjimą ir kiti aktualūs mitybos klausimai“.

Informaciją parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Liūda Ciesiūnienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Širdies ir kraujagyslių ligos. Suvaldyti įmanoma? (225/0) 

Pirmąkart Lietuvoje atlikta pasaito ir vartų venų perkutaninė trombektomija (516/0) 

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu (1177/0) 

Širdies ir kraujagyslių ligų situacija negerėja: pacientai neįperka nekompensuojamų vaistų (305/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0