vaistai.lt

Elektrochemoabliacija: kai gydymo galimybės jau išsemtos (1703/0) 

Elektrochemoabliacija: kai gydymo galimybės jau išsemtosKai išsemiamos tradicinio gydymo galimybės, kai kuriems onkologiniams pacientams taikomi nišiniai modernūs metodai, galintys padėti suvaldyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dviem tokiems pacientams trečiadienį Nacionaliniame vėžio institute atliktas Lietuvoje ir Šiaurės Europos šalyse netaikytas gydymo metodas elektrochemoabliacija.

Tai aplinkinius audinius tausojantis metodas, kuomet veikiant naviką elektriniais impulsais navikinės ląstelės membranoje atveriamos poros bei padidėja priešvėžinių vaistų patekimas į ją. Šis metodas leidžia panaudojant nedideles dozes pasiekti išskirtinai didelę chemopreparato dozę navikinėje ląstelėje, tuo metu šalia esantys sveiki audiniai, kurie yra mažai jautrūs vaisto poveikiui, išlieka nepažeisti.

„Viena pacienčių yra jauna moteris, jau keletą metų serganti progresuojančia sarkoma. Jai taikyta skirtinga chemoterapija, biologinis gydymas, radioterapija, atsiradus skausmingiems navikams labai veiksmingai kelis kartus pritaikytas krioabliacijos metodas. Nežiūrint to, nauji naviko židiniai atsirado anksčiau spindulinio gydymo paveiktoje neurochirurgams sunkiai pasiekiamoje vietoje šalia svarbaus nervo, todėl jų nebuvo galima išoperuoti, o anksčiau veiksmingas kitas abliacinis gydymas tapo negalimas ir pavojingas dėl galimo visiško nervo pažeidimo. Atrodė, kad šiai pacientei visos Lietuvoje prieinamos lokalaus gydymo galimybės buvo išsemtos. Tačiau, žinodami apie naują navikų abliacijos metodiką ir turėdami didžiulę patirtį abliacinio gydymo srityje, radome galimybę pritaikyti elektrochemoabliaciją būtent šiai pacientei“, – prieš procedūrą sakė NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas.

Antrasis pacientas serga kepenų vėžiu (hepatoceliuline karcinoma). Šiam pacientui taip pat buvo taikytas daugybinis abliacinis gydymas, o dabar naujai atsiradęs navikas yra tokioje vietoje, kad nei operacija, nei kiti vietiniai gydymo metodai yra negalimi ir pavojingi. Likusios dvi galimybės – pereiti į sisteminį gydymą, kuris būtų tik ligos pristabdymas, arba išbandyti navikinio darinio elektrochemoabliaciją. Pasirinkus pastarąjį variantą tikimasi, kad pavyks sisteminį gydymą atidėti vėlesniam laikui.

Onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė pasakojo, kad pats elektrochemoterapijos metodas NVI naudojamas jau seniai, tačiau buvo taikomas paviršinėms odos metastazėms gydyti, ypač krūties vėžio, melanomos, o giliau esantys navikai nebuvo prieinami.

„Nacionaliniame vėžio institute turime šio metodo patirties bei sėkmingų atvejų, tačiau metodo panaudojimą apriboja tai, kad elektroporacijos adatos nėra kompensuojamos, jos yra brangios ir pacientas ne visada pats jų gali įsigyti. Pasaulyje šis metodas dar nėra įtrauktas į gydymo standartus, vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, siekiant įrodyti šio metodo pranašumą. Tai – nišinė sritis“, – kalbėjo ji.

Užsienio patirtis įkvepianti

Bendrai elektrochemoterapija nėra naujas metodas, tiek Europoje, tiek Nacionaliniame vėžio institute pradėtas taikyti prieš dešimtį metų. Tada gydyti tik paviršiniai navikai – odos melanoma, išplitęs krūties vėžys. Tačiau onkologai buvo apriboti gyliu – nebuvo galima pasiekti giliau esančių piktybinių navikų. Kaip pasakojo intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas, ši terapija pasižymi daugiau nei 80 proc. atsaku į gydymą. Be to, šį metodą galima taikyti pakartotinai.

„Su naujuoju aparatu galime pasiekti navikus, esančius praktiškai bet kurioje vietoje. Trečiadienį elektrochemoabliacijos procedūrą atlikome dviem pacientams, kuriems gydymo galimybės buvo praktiškai išsemtos. Navikai yra šalia svarbių nervų, kepenų centrinėje dalyje, kur kiti NVI taikomi mažai invaziniai tačiau labai veiksmingi gydymo būdai – radiodažnio ir mikrobangų abliacijos ar krioabliacija gali pažeisti minėtas kritines struktūras. Tuo metu bleomicino ir elektroporacijos derinys nepažeidžia aplinkinių audinių, nervų. Apie rezultatus mes dar negalime spręsti, tačiau kolegų patirtis užsienyje yra labai optimistinė. Greitai tuo įsitikinsime patys“, – teigė intervencinis radiologas.

Nepaisant to, kad bleomicinas nėra labai plačiai naudojamas chemoterapijoje, šiuo atveju jo privalumas tas, kad įvykus elektroporacijai, bleomicino koncentracija navike padidėja labiausiai iš visų tirtų preparatų.

Ne pirmo pasirinkimo metodas ligos kontrolei

Paprašytas paaiškinti, kas vyksta procedūros metu, dr. M. Trakymas dėstė, kad nuo dviejų iki šešių adatų – elektrodų – įduriama į naviką ir aplink jį priklausomai nuo naviko dydžio. Po to į veną suleidžiamas vaistas bleomicinas. Po maždaug 8 minučių preparato koncentracija tarpląsteliniame skystyje pasiekia maksimalų lygį ir tada aktyvuojami elektrodai. Po dviejų minučių elektroporacijos seanso bleomicino koncentracija piktybinėse ląstelėse padidėja tūkstantį kartų, poros užsidaro, ir vaistas iš lėto sunaikina paveiktas ląsteles. Į organizmą patekęs bleomicinas galiausiai pasišalina su šlapimu.

NVI viešėjęs mokslininkas iš Vokietijos Alessandro Zanazi pasakojo, kad kasmet elektrochemoterapija atliekama 2000-2500 pacientų visame pasaulyje. Ir nors, kaip pripažino svečias, nėra studijų, lyginusių elektrochemoterapiją su kitais gydymo būdais, tačiau pacientus gydant be elektrochemoterapijos, rezultatai ženkliai prastesni.

„Šis metodas ypatingas tuo, kad leidžia gydyti navikus, esančius kritinėse vietose – greta nervų, didelių kraujagyslių. Ten terminis gydymas nebūtų veiksmingas dėl aušinimo efekto, o elektriniam laukui jokių ribų nėra. Aišku, pats elektrochmoabliacijos atlikimas yra labai sudėtingas dėl reikalingo labai tikslaus elektrodų išdėstymo navike, tačiau mūsų patirtis taikant taip pat sudėtingą multipolinę radiodažnio abliaciją ir krioabliaciją, leidžia sėkmingai pritaikyti ir naują metodiką“, – kalbėjo jis.

Dažniausiai elektrochemoabliacijos metodas taikomas gydant kepenų navikus ir vietiškai išplitusį kasos vėžį, kai chirurginis įsikišimas jau nebegalimas. Taip pat elektrochemoabliacija padeda kontroliuoti ligą esant metastazėms kauluose bei stubure. Patirties yra ir gydant prostatos vėžį, visgi pastaruosius penkerius metus daugiausiai procedūrų atlikta gydant metastazes odoje, pavyzdžiui – krūties vėžio, sarkomos.

„Viskas priklauso nuo indikacijų, tačiau elektrochemoterapija itin retais atvejais naudojama kaip pirminis pasirinkimas gydant vėžį. Jei operacinis priėjimas labai sudėtingas, jei dėl lokalizacijos negalima taikyti radioterapijos (pavyzdžiui, lūpos, nosies, ausies ar akies voko navikams) galima naudotis šiuo metodu, tačiau dažniausiai jo prireikia pažengusiai, sudėtingai ligai suvaldyti“, – pabrėžė svečias.

Paviršinio gydymo elektrochemoterapijos prietaiso adatėlės yra 3-4 centimetrų, tačiau elektrochemoabliacijos adatos siekia 24 centimetrus, tad ja galima pasiekti bet kurį naviką. Tiesa, „aktyvi“ šių adatų dalis yra 2-4 centimetrai.

„Kadangi gydome pacientus, kurie jau neretai yra kritinėje situacijoje, kalbėti apie metodo išgyvenamumo rezultatus ar gyvenimo trukmės prailginimą yra keblu. Labai dažnai tokios procedūros tikslas yra pasiekti vietinę ligos kontrolę, tačiau, žinoma, turime ir skaičių. Pavyzdžiui, viename naujausių tyrimų rašoma, 80 proc. vietiškai išplitusio kasos vėžio pacientų po procedūros praėjus 2 mėnesiams sveikata buvo stabili“, – skaičiais dalinosi svečias iš užsienio.

Nacionalinio vėžio instituto informacija

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

    

Ieškomiausių TOP 5






Naudingos nuorodos