Šeimos gydytojai, išgirdę paciento skundą, kad jam svaigsta galva, dažnai net nesigilindami kaip priežastį nurodo galvos smegenų kraujotakos nepakankamumą ir skiria mikrocirkuliaciją gerinančius preparatus. Tačiau nustatyti svaigimo priežastį nesunkiai gali gydytojai otorinolaringologai, besispecializuojantys otoneurologijoje. Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius apgailestauja, kad dar ir ne visi gydytojai žino apie šią galimybę.

Kokios gali būti galvos svaigimo priežastys?

Galvos svaigimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, kaip gali skirtis ir provokuojantys veiksniai bei lydintys simptomai. Galvos sukimasis, susijęs su kūno padėties keitimu, pvz., verčiantis ant šono arba užverčiant galvą aukštyn, būdingas gerybiniam poziciniam paroksizminiam galvos svaigimui (yra toks ilgas medicininis terminas), kurį sukelia laisvai pusratiniuose kanaluose judantys kristalėliai. Tokiais atvejais vaistai mažai efektyvūs, padės repoziciniai kristalėlių pratimai, kuriuos atlikti galima namuose arba padedant gydytojui.

Kartais, kai staiga atsistojama iš gulimos ar sėdimos padėties, gali susvaigti galva, sumirguliuoti akyse, šie simptomai būdingi ortostatinėms reakcijoms, kai širdies ir kraujagyslių sistema "nespėja" prisitaikyti prie pasikeitusios kūno padėties.

Menjero ligai būdingas galvos svaigimo priepuolis, lydimas vienos ausies užgulimo jausmo, atsiradusio ūžesio toje ausyje. Šios ligos atveju padėti gali medikamentinis gydymas. Medikamentinis gydymas taip pat taikytinas vestibulinio neuronito ar vestibulinės migrenos atvejais.

Gal galite plačiau paaiškinti apie tuos „judančius kristalėlius“, būdingus gerybiniam poziciniam paroksizminiam galvos svaigimui. Kas tai per kristalėliai, iš kur jie atsiranda?

Vidinės ausies prieangyje yra du maišeliai, apvalusis (sacculus) ir pailgasis (utriculus), išsidėstę atitinkamai vertikalioje ir horizontalioje plokštumose. Jų jautriąsias ląsteles dengia želė pavidalo membrana su "įstrigusiais" kristalėliais, otolitais (išvertus iš graikų k. otolitai - ausų akmenys). Kartais šie kristalėliai "atsipalaiduoja" iš membranos, ima laisvai plūduriuoti labirinte, o patekę į pusratinius kanalus judinant galvą gali sukelti galvos sukimosi priepuolį.

Kristalėlių repoziciniai pratimai: ar jie sudėtingi? Ar juos gali daryti kiekvienas profilaktiškai?

Visai nesudėtingi. Namuose patogiausia atlikti Brandt-Daroff pratimus: atsisėdama ant lovos krašto ir kelis kartus paeiliui gulamasi ant dešiniojo ir kairiojo šonų, kiekvienoje padėtyje po 30 sek. Pratimai kartojami po kelis kartus per dieną dvi paras. Jų metu kristalėliai "iškrenta" iš pusratinių kanalų ir priepuoliai liaujasi. Tai būtų gydomieji pratimai, ne mankštos, tad "profilaktinis" jų atlikimas nėra tikslingas.

Kokius būdus galvos svaigimo priežastims nustatyti naudoja ausų, nosies, gerklės ligų gydytojai?

Tikslios galvos svaigimo priežasties nustatymui reikalinga otorinolaringologo-otoneurologo konsultacija, kuomet tiriamas spontanis ir provokuotas nistagmas (nevalingi akių judesiai), judančio objekto tolygus sekimas akimis, atliekamas Dix-Hallpike mėginys gerybiniam poziciniam paroksizminiam galvos svaigimui nustatyti, taip pat atliekamas ir kalorinis tyrimas, leidžiantis įvertinti kiekvieno labirinto funkciją atskirai. Tada bus galima parinkti tinkamus vaistus, rekomenduoti fizinius pratimus, kad greičiau būtų atkurta vestibulinė funkcija. Vakarų Lietuvos gyventojų žiniai - tokios konsultacijos jau teikiamos ir Klaipėdoje. Tyrimas gali būti atliekamas bet kurio amžiaus žmogui. Jis atliekamas poliklinikoje su gydytojo siuntimu, specialisto konsultaciją apmoka ligonių kasos.

Įprasta manyti, kad galvos svaigimą dažniausiai sukelia galvos kraujagyslių susiaurėjimas senstant. Ar jūsų minimu tyrimu galima nustatyti ir šią patologiją?

Šie tyrimai leistų atmesti vidinės ausies labirinto patologiją, kartu lyg ir "patvirtinti" kraujagyslinę priežastį.

Kaip atliekamas kalorinis tyrimas? Kiek tai užtrunka? Ar sukelia pacientui diskomfortą?

Tyrimas truktų apie 15-20 min., kartu su konsultacija kiek daugiau nei pusvalandį. Tyrimo esmė - į kiekvieną ausį paeiliui pučiamas šiltas ir šaltas oras, tokiu būdu išprovokuojamas trumpalaikis galvos svaigimas, kurio intensyvumas registruojamas specialia kompiuterio programa, o gauti kairės ir dešinės pusės rezultatai lyginami tarpusavyje. Normos atveju jie neturėtų daug skirtis vieni nuo kitų.

Bėda ta, kad galvos svaigimą gali lydėti vegetacinės reakcijos - išmušti veido raudonis, prasidėti prakaitavimas, padažnėti širdies plakimas, atsirasti pykinimo jausmas. Juk ir karuselės ne visiems asocijuojasi su malonia pramoga. Bet paprastai tyrimas toleruojamas gana gerai.

Kaip manote, kokia priežastis gali lemti svaigimą, atsirandantį tik gryname ore?

Reiktų patikslinti. Jei tai būna žiemos metu, tai dėl apsauginės organizmo reakcijos, kad sumažėtų šilumos atidavimas, susitraukia kraujagyslės, kartu smegenys mažiau aprūpinamos deguonimi ir gali atsirasti galvos svaigimo simptomų. Reiktų tiesiog prieš išeinant pasirūpinti tinkama metų laikui apranga. Kartais galvos svaigimas gali kilti vaikštant tarp parduotuvių lentynų, bet tai jau nebūtų grynas oras. Atvirame plote, pvz., aikštėje, atsiradęs galvos svaigimas būtų psichogeninis, sietinas su "agarofobija" - atvirų erdvių baime. Kartu dar gali pasireikšti ir panikos priepuolis.

Genovaitė Privedienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Galvos svaigimo priežasčiai nustatyti – nauji ir modernūs tyrimai (104/0) 

Inovatyvus būdas padėti lėtiniu galvos svaigimu besiskundžiantiems pacientams (281/0) 

Ar jums svaigsta galva, kai atsistojate? Mokslininkai jums turi blogų žinių (2560/0) 

Ar esate patyrę galvos svaigimą, silpnumą ir pykinimą? Gana dažnas susirgimas... (2736/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0