vaistai.lt

Išsekusios imuniteto ląstelės turi aiškią sąsają su dirgliosios žarnos sindromu (715/0) 

Išsekusios imuniteto ląstelės turi aiškią sąsają su dirgliosios žarnos sindromuInfekcija, psichiniai ir socialiniai veiksniai, persirgtos virškinamojo trakto ligos, stresas ir nuolatinis psichologinis diskomfortas, neracionalus antibiotikų vartojimas ir netinkama mityba, chirurginės operacijos – didžioji dalis veiksnių, dėl kurių atsiranda dirgliosios žarnos sindromas. Į šį ilgą sąrašą galima įtraukti ir dar vieną veiksnį – imuninės sistemos išsekimą. Gali būti, kad tai pagrindinis veiksnys, padėsiantis atrasti kelią į efektyvų ilgalaikį ligos gydymą.

Dirgliosios žarnos sindromas kamuoja vis daugiau ir daugiau žmonių. Kai kurie jų net nežino turintys tokią virškinamojo trakto problemą ir susizgrimba nuvykti pas gydytoją, kai simptomai sukelia didžiulį diskomfortą. Paprasčiau apibūdinus, dirgliosios žarnos sindromas yra būklė, kurios metu pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimų puokštė. Pacientui skauda pilvą, jaučiamas diskomfortas pilvo srityje, jis pernelyg dažnai tuštinasi ir viduriuoja.

Tyrimas, sutelkęs dėmesį į šią ligą ir pacientų grupę, vyko Australijos Adelaidės universitete. Tyrime, apie kurį skelbia žurnalas „BMJ“, dalyvavo pacientai, sergantys įvairiais dirgliosios žarnos sindromo tipais. Visus metus reguliariai ir dažnai buvo tiriamas pacientų kraujas, o tyrimo metai apėmė ir pacientų ligos paūmėjimus ir periodus, kai nebuvo pastebėti jokie su liga susiję simptomai.

Nustatyta, kad pacientų, kurių dirgliosios žarnos sindromo vyraujantis požymis buvo diarėja, T limfocitai buvo pakitę. Ląstelės, kurios yra atsakingos už imuniteto reguliaciją ir efektyvų ląstelinį imunitetą (naikina užkrėstas, “susirgusias” ar vėžines ląsteles), nebuvo tokios aktyvios, kad tinkamai atliktų savo funkciją. Jos aktyviai nereagavo į atitinkamą stimuliaciją, išskyrė mažiau mediatorių ir vangiau dalijosi. Vaizdžiai mokslininkai tai apibūdino kaip imuniteto ląstelių visišką išsekimą. Panaši situacija aptinkama, kai organizmas būna išvargintas lėtinių infekcijų.

Tyrimo rezultatai specialistams ir mokslininkams svarbūs tuo, kad leidžia pažinti skirtingas dirgliosios žarnos sindromo atmainas ir kilmę. O išsiaiškinus kilmę taikyti sėkmingą gydymą. Iki šiol ląsteliniu lygmeniu buvo nustatyta tik tai, kad dirgliosios žarnos sindromas paūmėja streso metu į organizmą išsiskyrus kortizoliui ir kitiems streso hormonams bei jiems atakuojant įvairias organizmo sistemas. Kad streso hormonai bei kiti dirgliosios žarnos sindromą lydintys veiksniai gali išvarginti svarbias imuniteto ląsteles, pažeisti imunitetą ir tapti pagrindiniu mechanizmu atsirandant ligos simptomams, iki šiol įsigilinta dar nebuvo.

O imuniteto stiprinimas greitu metu galėtų tapti viena aktualiausių gydymo krypčių, kad dirgliosios žarnos sindromas kuo mažiau kamuotų pacientus.

Parengė Audrė Bartasevičiūtė

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net






Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

Ieškomiausių TOP 5







Naudingos nuorodos