vaistai.lt

Ką svarbu žinoti apie alergiją (9705/0) 

Ką svarbu žinoti apie alergijąKiekvieno pavasario laukiate su nerimu, nes pražydę augalai jums kelia nepatogumų – ima varvėti nosis, ašaroja akys... Kiti visus metus kankinasi nuo tam tikros rūšies maiste slypinčių, oru keliaujančių alergenų ar cheminių medžiagų sukeliamų negalavimų. Tai vis alergijos simptomai, tačiau kodėl kyla tokie negalavimai ir ar galima jų išvengti?

Jei anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas, tai šiandien alerginėmis ligomis serga vis daugiau žmonių. Jei ir jus kankina alergija, nenusiminkite – esate vienas iš 150 milijonų europiečių, sergančių šia liga. Nė vienas jų nepaliktas likimo valiai: mokslininkai atranda vis daugiau šią ligą sukeliančių priežasčių, kuria naujus vaistus ir gydymo būdus. Jums tereikia apie tai žinoti, o mes džiaugiamės galėdami jums padėti – šiame straipsnyje rasite naudingų patarimų.

Alergija – kas tai?

Alergija – tai neįprasta reakcija į aplinkoje esančias nekenksmingas medžiagas, t. y. alergenus: žiedadulkes, namų dulkes, maisto produktus, naminius gyvūnėlius, vaistus, buitinės chemijos medžiagas, mikroskopinius grybus. Ji išsivysto dėl to, kad žmogaus imuninė sistema sutrinka ir organizme ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E (IgE), suaktyvėja ląstelės.

Kodėl kyla alergijos?

Alergija gali būti paveldima: jei vienas tėvų sirgo šia liga, tikėtina, kad ji jums taip pat pasireikš. Dauguma alergijų prasideda vaikystėje, tačiau kai kuriems žmonėms ji pasireiškia daug vėliau, po kontakto su tam tikrais aplinkos veiksniais. Alergenų yra visur – ore, kuriuo kvėpuojate, daiktuose, prie kurių liečiasi jūsų oda; maiste, kurį valgote. Alergijos išsivystymui turi reikšmės ir gyvenimo būdas. Alergiją taip pat skatina vis didesnis aplinkos užterštumas, urbanizacija, didėjantis buitinės chemijos medžiagų vartojimas, pramoninė maisto gamyba (produktuose esantys dažikliai, konservantai, kvapiosios medžiagos), stresas, žalingi įpročiai.

Viso to šiais laikais alergiškam žmogui išvengti neįmanoma, tad sunku laikytis bene pagrindinio gydytojų priesako – vengti kontaktų su alergenais. Tad šiandien maždaug vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos.

Beje, pastebėta, kad mieste gyvenantys žmonės labiau alergiški nei kaimo gyventojai – mat šie gyvena švaresnėje aplinkoje.

Alergijos požymiai

Alergija – sudėtinga liga, yra daug jos rūšių. Skiriami keli pagrindiniai alergijos tipai, kurie nusakomi pagal ligą sukeliančias priežastis. Išskiriama alergija maistui, įkvepiamiems oro alergenams ir  žiedadulkėms (sezoninė alergija), alergija gyvūnams, cheminėms medžiagoms, vaistams, profesinė alergija ir kt.

Alergija gali pasireikšti greitai – per kelias minutes ar valandas. Lėtoji alergija pasireiškia kelių dienų laikotarpyje. Ligos sukelti negalavimai ir požymiai (vadinamieji simptomai) skirtingi ir dažniausiai priklauso nuo alergeno patekimo būdo. Kai alergenas pakliūva per virškinamąjį traktą, pasireiškia pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Odos niežėjimas, bėrimai – atopinis ir alerginis dermatitas, dilgėlinė – pasireiškia, kai alergenas patenka per virškinamąjį traktą arba tiesiogiai liečiantis su oda. Per nosį ir akis patekę alergenai sukelia alerginę slogą ir akių uždegimą, šienligę, astmą.

Mažiausieji, kelių savaičių ar mėnesių kūdikiai dažniausiai kenčia nuo alergijos maistui, kuri pasireiškia odos niežėjimu ir bėrimu (atopiniu dermatitu). Vėlesniame amžiuje alergiją reikia įtarti, jei atsirado čiaudulys, vandeninga sloga, niežti nosį, peršti akis, sunku kvėpuoti pro nosį, kartojasi kosulio ir dusulio priepuoliai, švokščia krūtinėje. Tai alerginės slogos ir astmos požymiai.

ALERGINĖ SLOGA

Alerginė sloga (alerginis rinitas) – pati dažniausia alergijos forma, ja serga net ketvirtadalis europiečių. Pavasarį ir vasarą alerginę slogą sukelia medžių, krūmų, įvairiausių žolynų, piktžolių žiedadulkės. Ši alergija vadinama šienlige. Alerginę slogą ištisus metus taip pat gali išprovokuoti dulkės, kurių sudėtyje yra dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnų plaukai. Alergiškas žmogus gali sloguoti ir įkvėpęs tabako dūmų, kvepalų.

Pavojaus periodai sergantiesiems šienlige – metas, kai žydi audringą organizmo reakciją sukeliantys augalai. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore laikotarpiai Lietuvoje: medžių – kovas – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – liepa – rugpjūtis. Daugelyje pasaulio šalių yra įprasta skelbiant meteorologines prognozes nurodyti ir žiedadulkių koncentracijos indeksą. Taip sergantieji šienlige sužino, ar gali planuoti laisvalaikį gamtoje, kokių profilaktikos priemonių imtis.

Sezoninės alerginės slogos požymiai:

  • Ūminė sloga
  • Vyrauja vandeningos, gausios išskyros
  • Čiaudulio priepuoliai
  • Nosies užgulimas (ne visada)
  • Akių simptomai
  • Retai astma, sinusitas

Priepuoliai:

  • pasireiškia augalų žydėjimo sezonu kasmet tuo pačiu metu
  • pasireiškia tais pačiais klinikiniais požymiais
  • atsiranda lauke
  • sustiprėja esant giedram, saulėtam ir sausam orui
  • susilpnėja namie, uždarose patalpose, kai lyja

Alergijos nustatymas

Pastebėjus pirmuosius alergijos požymius ar įtarus alergiją, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Jis patars ką toliau daryti ir nusiųs pas specialistą – gydytoją alergologą. Sudarant alergeno vengimo ir gydymo planą, yra labai svarbu nustatyti, kuriems alergenams žmogus yra alergiškas.

Bene dažniausiai alergijai nustatyti atliekami odos alerginiai mėginiai. Tai neskausmingas, greitas ir informatyvus alergijos nustatymo metodas, atliekamas bet kuriame amžiuje. Nustatyti, kam organizmas yra alergiškas, galima ir atlikus kraujo tyrimą.

Geras ir greitas būdas nustatyti, ar esate alergiškas – pačiam pasidaryti greitos diagnostikos testą (ALLERGYCheck), kurį galima įsigyti vaistinėje. (Jis skirtas vyresniems nei 15 metų pacientams.) Paėmę kraujo lašą iš piršto, po 10–15 minučių žinosite atsakymą (teigiamas testo rezultatas reiškia, kad IgE kiekis kraujyje viršija viršutinę normos ribą). Greitos diagnostikos testą naudoti patogu ir paprasta: nereikia laukti eilėse poliklinikoje, derintis prie nepatogaus laboratorijos darbo laiko, o jus gydančiam gydytojui jis greitai suteiks patikimos informacijos.

Įvertinęs testo rezultatus gydytojas galės tuoj pat nuspręsti skirti papildomus tyrimus ar siųsti alergologo konsultacijai.

Alergijos gydymas

Dažnai žmonės numoja ranka į alergijos simptomus, neteikdami tam didelės reikšmės, arba priskiria  juos kitoms ligoms. Būkite atidūs – negydoma alergija gali sukelti kitos rūšies alergiją, alerginė sloga gali komplikuotis sinusitu, ausų uždegimu, astma. Alergiją gydyti būtina, o vaistus skiria gydytojas, prieš tai nustatęs diagnozę.

Alergijos gydymo būdai:

  • alergenų vengimas,
  • specifinė alergenų imunoterapija,
  • gydymas vaistais,
  • paciento mokymas

Pirmasis gydymo žingsnis – kiek įmanoma vengti kontaktų su alergenais. Jei alergijos priežastis yra medžių, žydinčių žolynų žiedadulkės, namų dulkės, pelėsiai ar vabzdžių įkandimai, rekomenduojame laikytis tam tikrų taisyklių, kaip išvengti šių alergenų. Jei esate alergiškas gyvūnėliams,  rekomenduojama namuose jų nelaikyti.

Specifinė alergenų imunoterapija yra vienas alergijos gydymo būdų, kai sukeliama tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus, ir alergija nepasireiškia. Imunoterapijos metu alergeno dozės yra parenkamos labai tiksliai, pagal griežtai nustatytas gydymo schemas, visą procesą prižiūri specialistas, tai trunka 3 metus ir ilgiau.

Vaistus alergijai gydyti turi skirti gydytojas, berecepčius vaistus taip pat geriau pirkti prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Alergija gydoma antihistamininiais preparatais (geriamaisiais, purškiamais į nosį ar lašinamais į akis), sunkesniais atvejais – gliukokortikosteroidais (purškiamais į nosį, labai retai – geriamaisiais), kromonais (purškiamais į nosį ar lašinamais į akis), dekongestantais (geriamaisiais ar purškiamais į nosį), sudėtiniais įvairių grupių preparatais nuo alergijos.

Pastebėta, kad alerginei slogai gydyti skirtų antihistamininių vaistų tabletės veikia greičiau nei į nosį skiriamų gliukokortikosteroidų, kurių stipresnis poveikis juntamas tik po 3–7 dienų nepertraukiamo vartojimo.

Altiva

Šiuo metu efektyviausi vaistai alerginei slogai gydyti yra antros kartos antihistamininiai preparatai. Jie neturi centrinę nervų sistemą slopinančio poveikio, t. y. nesukelia mieguistumo, trukdančio dirbti ar vairuoti automobilį. Vienas iš jų – feksofenadinas (Altiva). Tai vaistas, kuris, palyginti su kitais šios grupės preparatais, mažiausiai kenkia kepenims ir inkstams.
 
Gydytojui paskyrus, vartojama 120 mg arba 180 mg feksofenadino vieną kartą per parą.  Esant lengviems ligos simptomams, 120 mg dozę gali rekomenduoti vaistininkas. Galima pradėti gydytis mažesnėmis vaisto dozėmis, kai kartą per dieną geriama 120 mg tabletė. Vėliau, jei ši dozė būna neveiksminga, pereinama prie to paties vaisto didesnės dozės (180 mg tabletės). Saugus perėjimas nuo mažesnės prie didesnės to paties vaisto dozės yra ypač svarbus sergant šienlige.

Sergant alergija pravartu vesti užrašus apie savo savijautą, fiksuoti kaip keičiasi ligos simptomai.

Patarimai

  • pradėkite laiku gydytis, pavyzdžiui, sergant šienlige vaistus reikia pradėti vartoti likus iki  vadinamojo ligos sezono 2–4 savaitėms;
  • nepiktnaudžiaukite į nosį lašinamais vaistais. Šiuos preparatus galima vartoti ne ilgiau kaip 5 dienas;
  • jei jums ne visiškai suprantama, kaip vartoti vaistą, būtinai pasitarkite su gydytoju.


Dr. Jūratė Staikūnienė
Alergijos klinika "CD8 KLINIKA"
www.cd8klinika.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos