Teigiamas nusiteikimas veikia ne vien psichologiškai – jis gali pradėti fizinius procesus, kurie stiprina, lieknina, teikia energijos ir mažina stresą. Jis netgi prailgina gyvenimą.

„Mūsų protai nėra tiesiog pasyvūs tikrovės stebėtojai; mūsų protai realybę keičia. Realybė, kurią patirsime rytoj, iš dalies yra šiandieninio mūsų nusiteikimo produktas.“ Tai Alia Crum sakė pasaulio veikėjams Šveicarijoje vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Davose. Tai gali skambėti kaip newage skiedalai, bet Mind & Body laboratorijai Stanford Universitete Kalifornijoje vadovaujanti Crum savo žodžius gali paremti tvirtais įrodymais, liudijančiais paslaptingą proto įtaką sveikatai ir gerovei.

Pirmuosius Crum tyrimus įkvėpė jos pačios patirtis – vaikystėje ji lankė gimnastiką, o koledže žaidė ledo ritulį. „Galima kasdien palaikyti tokį patį fizinį pasirengimą, bet nusiteikimas gali labai smarkiai paveikti pasirodymą ir fiziologinius gebėjimus“, pažymi ji. Ir tai dažnai nedavė ramybės. Vėliau, studijuodama psichologiją, ji perskaitė apie placebo efektą ir jai toptelėjo: jei lūkesčiai gali paveikti vaisto efektyvumą, gal kas panašaus gali vykti ir kitose situacijos.

Nagrinėdama šią idėją, Crum ir kiti tyrėjai atrado, kad mūsų nusiteikimas veikia viską – nuo svorio ir fizinės parengties iki nemigos ir streso daromos žalos – netgi senėjimą. Pagrindinė mintis tokia, kad dviejų žmonių genai ir gyvenimo būdai gali būti vienodi, tačiau vienas būna sveikesnis vien dėl kitokių minčių.

Placebas yra daugelio vaistų klinikiniuose tyrimuose naudojamos inertinės tabletės. Dalyviai atsitiktine tvarka paskirstomi į dvi grupes: pusė vartoja bandomus vaistus, kita pusė – identiškai atrodančias cukraus piliules. Be aktyviosios medžiagos, placebas neturėtų daryti jokio poveikio. Tačiau dažniausiai jis sukelia objektyviai iš­ma­tuo­ja­mus pokyčius, pavyzdžiui, paskatindamas natūralių skausmą mažinančių medžiagų išsiskyrimą ir sumažindamas kraujo spaudimą – vien dėl to, kad žmogus to tikisi. Kartais pacientai pajaučia pagerėjimą netgi žinodami, kad vartoja placebą (žr. „Kasdieniai placebo“). Deja, vaistų poveikio lūkesčiai gali sukelti ir šalutinį efektą, įskaitant pykinimą ir bėrimą. Tai – „blogasis“ placebo efekto dvynys, nocebo efektas  (žr. „Vudu mokslas“).

Crum apstulbo sužinojusi, kokie galingi šie poveikiai. „Bet labiausiai apstulbino faktas, kad santykinai mažai nuveikta, šiuos poveikius aiškinantis ir panaudojant juos sveikatinimui ir gerovei,“ sako ji. Vyriausybės išleidžia daugybę pinigų, skatindamos mus sveikiau gyventi. Crum pamanė, o ką, jei šioms pastangoms padeda ar kliudo tie patys psichologiniai placebo ir nocebo efektai, veikiantys vaistų efektyvumą. Pastarąjį dešimtmetį ji paskyrė šios galimybės tyrimams.

Vienoje iš pirmųjų Crum studijų buvo tiriamas 84 viešbučių valytojų fizinis pasirengimas. Ji įtarė, kad nedaugelis jų suvokia, kiek jų darbe yra mankštos, ir tai gali trukdyti patirti visą to teikiamą naudą. Dalyvių nusiteikimą ji veikė, pateikdama detalią informaciją apie jų darbe patiriamą fizinį krūvį – pavyzdžiui, kad siurbiant grindis, per valandą sudeginama 200 kalorijų – ir kad tai atitinka JAV mankštos rekomendacijas.

Po mėnesio, nors dietoje ar užsiėmimų ne darbo metu niekas nepasikeitė, gavę informaciją tvarkytojai buvo numetę maždaug po kilogramą, o vidutinis kraujo spaudimas nuo didesnio nusileido iki normos. Kitiems jokių pokyčių neužfiksuota. Žinoma, tai buvo mažos apimties tyrimas ir Crum tikro elgesio nefiksavo. „Galėjo būti, kad jie šiek tiek labiau stengėsi, klodami lovas,“ sako ji.

Tačiau kitame tyrime kartu su kolege, Octavia Zahrt, tiesioginės lūkesčių įtakos poveikio kūno atsakui buvo naudojami jau >60 000 žmonių sveikatos duomenys per 21 metus. Zahrt išsiaiškino, kad dalyvių „suvokiama parengtis“  – kaip jie jautėsi, lyginant su vidutiniais žmonėmis – mirtingumą prognozavo geriau, nei laikas, kurį jie sakė praleidę mankštindamiesi. Svarbiausia, kai kurie dalį tyrimo laiko dėvėjo akselerometrus – tačiau net ir atsižvelgus į tikrą fizinį aktyvumą, suvokiamo pasirengimo įtaka išliko. Bendrai, pesimistiškiau savo parengtį vertinusių dalyvių mirties tikimybė buvo 71 % didesnė, lyginant su maniusiais, kad jie aktyvesni nei vidutiniškai – nepriklausomai nuo mankštinimosi lygio.

Kaip tai veikia, vis dar nėra aišku. Žinome, kad smegenys per autonominę nervų sistemą gali tiesiogiai kontroliuoti kraujo spaudimą. Be to, Crum įtaria, kad blogas savo parengties suvokimas gali skatinti uždegimus ir išskirti tokius hormonus, kaip kortizolis, kurie gali veikti kūno atsaką į mankštą. Jos komanda tiria galimus mechanizmus, tačiau šiais efektais naudotis galima jau dabar, sako ji. Crum patarimas, kurio laikosi ir pati – ne apgaudinėti savęs, bet ir nenuvertinti atliekamos veiklos. Taip pat reikėtų vengti kritiškai save lyginti su kitais, ypač, jeigu jie itin sportiški.

Placebo ir nocebo efektų tyrimų pionierius Fabrizio Benedetti iš Turino universiteto medicinos mokyklos Italijoje, tokioms išvadoms pritaria – „Crum darbas labai įdomus ir jos požiūris į sveikatą svarbus tiek medicininiu, tiek psichologiniu požiūriu“. Jis pabrėžia, kad reikia būti itin atsargiems, atsimenant daugybę veikiančių faktorių, bet teigia, kad iš šių tyrimų galime daug sužinoti apie proto ir kūno ryšio „veikimo mechanizmus, implikacijas ir pritaikymą“.

Crum užfiksavo daug kitų būdų, kaip mūsų nusiteikimas gali kenkti sveikatai. Pavyzdžiui, nocebo efektas gali paleisti vėjais pastangas atsikratyti viršsvorio, laikantis dietos. 2011 metais Crum savanoriams laboratorijoje pasiūlė pieno kokteilį, ir išmatavo jų „alkio hormono“ – grelino – lygį kraujyje. Paprastai pavalgius jis sumažėja. Nors kokteilis visiems buvo vienodas, kai kuriems buvo pasakyta, kad jis sveikas, tuo tarpu kiti manė, kad tai – nuodėmingas skanėstas. Poveikis buvo stulbinamas. Maniusiųjų, kad gavo mažai kalorijų turintį kokteilį, kraujyje grelino lygis buvo gerokai aukštesnis, todėl jie jautėsi mažiau sotūs.

Grelinas veikia ne vien apetitą. Signalizuodamas maisto stoką, hormonas dar ir sulėtina metabolizmą, skatindamas kūną kaupti riebalus, užuot juos deginus. Evoliuciškai, energijos vartojimo mažinimas, kai išteklių trūksta, yra suprantamas ir pageidaujamas, bet stengiantis atsikratyti antsvorio – bloga naujiena. „Kai žmonės mano valgantys sveikai, sieja tai su alkio jausmu,“ sako Crum. „Ir toks nusiteikimas veikia fiziologinį atsaką.“ Vietoje to ji besilaikantiems dietos rekomenduoja „nusiteikti pasiskanavimui“, ir mėgautis viso valgomo maisto tekstūra ir skoniu.

Nuo šio efekto neapsaugoti ir jokių dietų nesilaikantys. Geriant saldžius gėrimus, mūsų smegenys skysčio energijos šaltiniu nepripažįsta, ir atitinkamai nepritaiko virškinimo, tad paskui esame linkę suvalgyti daugiau, nei kad prieš tai suvalgę tiek pat kalorijų turinčio kieto maisto. Tačiau šį efektą galima panaikinti, pakeičiant lūkesčius. Richard Mattes iš Purdue universiteto Indianoje pasakė žmonėms, kad pasiekęs skrandį, energinis gėrimas taps kietu maistu. Tai sumažino grelino lygį, sustiprino insulino išsiskyrimą, o gėrimas skrandyje liko ilgiau – dėl viso to dalyviai jautėsi sotesni. „Taip sumažėjo jų suvartojama energija,“ sako Mattesas.

Crum taip pat tyrė lūkesčių įtaką stresui. Gerai žinoma, kad lėtinis stresas gali sumažinti proto našumą, sukelti kraujospūdį ir pažeisti imuninę sistemą. Bet ar žalingą streso poveikį gali sustiprinti pati streso baimė? Siekdama tai išsiaiškinti, Crum pirma įvertino studentų nusiteikimą, paprašydama juos įvertinti tokius teiginius kaip „patiriamas stresas kenkia mano sveikatai ir gyvybingumui“ ir „patiriamas stresas pagerina mano našumą ir produktyvumą“. Tada liepė parengti trumpą pristatymą. Tokia perspektyva maniusius, kad stresas kenkia, o ne padeda, fiziologiškai paveikė stipriausiai, be viso kito, ir streso hormono kortizolio lygio pokyčiais.

Manoma, kad tokios reakcijos sukelia labiausiai žalojančius streso poveikius. Tačiau nedidelis stresas gali pagerinti sveikatą, be viso kito, paskatindamas būtinų ląstelių augimui hormonų išsiskyrimą. „Visuomenės sveikatos tarnybos akcentuoja streso daromą žalą, bet tai vienpusiška ir sukuria nusiteikimą, kad stresas yra žalojantis, kai tuo tarpu jis iš tiesų turi ir daug teigiamų savybių,“ sako Crum. Be to, tiesiog pats supratimas, kad stresas nebūtinai kenkia, gali padėti mūsų kūnams su juo susidoroti. Pažiūrėjus video apie tai, kaip stresas gali pagerinti susikaupimą ir kūrybingumą, Crum eksperimento dalyviams pasireiškė optimalesnis hormoninis atsakas į stresą, pasižymėjęs vidutiniu kortizolio lygiu ir didesniu augimą skatinančių hormonų lygiu.

NUOLAT PAVARGĘ?

Stresavimo dėl streso pavojai gali paaiškinti ir kai kuriuos nemigos atvejus. Maždaug ketvirčio žmonių pojūtis, kaip jie miegojo, nekoreliuoja su tuo, kiek jie iš tiesų miegojo, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Žmonės, manantys, kad juos kankina nemiga, nors naktinio jų smegenų aktyvumo tyrimai rodo, kad taip nėra, labiausiai rizikuoja patirti tokius simptomus, kaip dienos nuovargis, aukštas kraujospūdis, depresija ir nerimas. Tuo tarpu nesiskundžiantiems „blogiems miegotojams“ šie negeri efektai pasireiškia stebėtinai retai. „Nerimas dėl prasto miego yra stipresnis patogenas už prastą miegą,“ sako šį atradimą padaręs Kenneth Lichstein iš Alabamos universiteto.

Gali būti, kad dėl nuolatinio dienos nuovargio žmonės mano kenčiantys nuo nemigos, o ne nemiga sukelia nuovargį. Bet mažiausiai vienas tyrimas remia idėją, kad bent iš dalies kaltas placebo efektas. Jis parodė, paprasčiausiai privertus dalyvius manyti, kad jie miegojo prastai ar itin giliai, smarkiai paveikė jų kognityvines funkcijas kitą dieną.

Šie atradimai teikia daug priežasčių permąstyti savo nusiteikimus. Bet ko gero provokatyviausias – su senėjimu susijęs tyrimas – duomenys įtikimai rodo, kad neigiamas nusiteikimas gali sutrumpinti gyvenimą dešimtmečiais.

Pirmosios užuominos pasirodė devintojo dešimtmečio pradžioje. Ellen Langer iš Harvardo universiteto – vėliau bendradarbiavusi su Crum viešbučio tvarkytojų tyrime – nuvežė grupę pensinio amžiaus žmonių į vienuolyną New Hampshire ir liepė elgtis taip, lyg jie būtų 22 metais jaunesni. Aplinka buvo dekoruota lyg būtų 1959-ieji – pilna to meto muzikos, filmų, žurnalų ir knygų. Kambariuose nebuvo veidrodžių, tik jaunesnių jų pačių nuotraukos. Vos po penkių dienų pensininkų artritai pasitaisė, laikysena buvo tiesesnė, o mąstymas – matuojamas IQ testais – aštresnis.

Įkvėptos šių tyrimų, ir kiti tyrimai parodė, kad mūsų požiūris iš tiesų gali paveikti kūnų būklę. Žiūrint bendrai, žvelgiantys į senėjimą teigiamai, gyvena 7,5 metų ilgiau už siejančius ją su rezervų išsekimu ir sukriošimu. Negatyvus senėjimo suvokimas ne vien prastos sveikatos rezultatas; jis gali lenkti simptomus netgi 38 metais.

Tiesa, pesimistiškai į senėjimą žvelgiantys žmonės būna mažiau aktyvūs ir rečiau kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas, nei turėtų. Tačiau daug tyrimų rodo, kad vien tai negali paaiškinti poveikio sveikatai. Tad, kas vyksta?

Panašu, kad žmonės, į senėjimą žvelgiantys pro rožinius akinius mažiau reaguoja į stresą ir jiems rečiau išsivysto uždegimas – o tai reiškia, kad jie sensta lėčiau. Becca Levy iš Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos atrado, kad jų telomeros paprastai būna ilgesnės – apsauginiai chromosomų „antgaliai“. O tai sverbu, nes ilgainiui telomeros trumpėja, todėl jos – amžiaus matuokliai. Be to, tokiems žmonėms rečiau išsivysto su Alzheimerio liga siejami smegenų pokyčiai, nei žvelgiantiems į senėjimą neigiamai.

Neigiamas požiūris į amžių – giliai įsišaknijęs. „Žinome, kad jau 3 ar 4 metų amžiaus vaikai būna perėmę savo kultūrinės aplinkos su amžiumi susijusius stereotipus,“ sako Levy. Bet naujausi jos tyrimai rodo, kad požiūris gali būti pakeistas. Viename 61 – 99 metų amžiaus dalyviai žaidė kompiuterinį žaidimą, o ekrane trumpam blykstelėdavo tokie teigiami su amžiumi susijęs žodžiai, kaip „išmintingas“, „subrendęs“ ir „patyręs“. Nors dalyviai sąmoningai šių žodžių nematė, jų požiūris į senėjimą gerokai pagerėjo jau po keturių sesijų, kaip ir fizinė būsena. Nuostabu, kad pagerėjimai, tarp kurių ir didesnis mobilumas, buvo didesni, nei pusę metų užsiėmusių fiziniais pratimais.

„Galimybės pasirinkti geresnį požiūrį suteikiama galia”

Nieko keisto, kad kai kurie tyrėjai skatina rengti kampanijas, nušviečiančias diskriminacijos dėl amžiaus pavojus. „Šių stereotipų žinojimas ir kvestionavimas bei atsparumo jiems ugdymas – puikus įgūdis bet kurio amžiaus žmonėms,“ sako Levy.

Žinoma, teigiamas nusiteikimas nėra panacėja. Bet šie atradimai gali mums visiems padėti gauti daugiau naudos iš mankštos, subalansuotos dietos, atsipalaidavimo ir gero nakties miego. „Svarbu suvokti faktą, kad turime požiūrius ir nusistatymus ir kad jie svarbūs, ir jausti galimybės pasirinkti tinkamą naudingesnį požiūrį teikiamą galią,“ sako Crum.

Kasdieniai placebai

KOFEINAS:
Jei stiprus espresso jums šokdina nervus, didžiąja dalimi tai gali lemti jūsų lūkesčiai. Netgi grynas vanduo padidino budrumą ir kraujo spaudimą savanoriams, kuriems buvo pasakyta, kad jame yra kofeino. Kalbant apie abstinencijos simptomus negavus rytinės kavos, jie irgi gali būti tik galvoje.

SPORTO PAPILDAI:
Daugelio šių produktų naudojimas menkai pagrįstas moksliškai, bet tyrimai rodo, kad žmonėms tereikia tikėti, kad jie vartoja formos gerinimo papildus ar energinius gėrimus, ir jie ima demonstruoti didesnę ištvermę ir jėgą. Placebas gali  sustiprinti netgi steroidų efektą.

DIZAINERIŲ PREKIŲ ŽENKLAI:
Ar jie tikrai geresni už bevardžius? Nebūtinai. Žmonės, patikėję, kad dėvi dizainerių saulės akinius, lengviau perskaitė smulkų tekstą ryškioje šviesoje, nei dėvėję ne tokių prestižinių prekių ženklų akinius.

SVAIGALAI:
Gėrimo kultūroje pilna mitų, tarp jų ir idėja, kad Red Bull papildyta degtinė „suteikia sparnus“. Tyrimai rodo, kad girtumo poveikį iš tiesų sustiprina lūkesčiai.

LAIMĖS BURTAI:
Jie veikia nes mes tikime, kad jie veiks. Golfo žaidėjams, maniusiems, kad naudoja profesionalias lazdas, duobutės atrodė didesnės ir lengviau pasiekiamos – ir todėl buvo tikslesni.

Vudu mokslas

Kai antropologai pirmą kartą išgirdo apie raganius, žmones nužudančius prakeikimais, jie ieškojo racionalių paaiškinimų. Tačiau jie subliuško, kai paaiškėjo, kad panašių galių turi ir vakariečiai gydytojai. Pavyzdžiui, aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje, mirė vyras, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai gydytojai pasakė jam, kad jis serga paskutinės stadijos kepenų vėžiu – nors skrodimas parodė, kad diagnozė buvo klaidinga. Žmogus mirė ne nuo vėžio, bet nuo tikėjimo, kad jis serga vėžiu.

Dabar žinome, kas dėl to kaltas:  nocebo efektas.  „Blogasis“ placebo efekto dvynys pasireiškia, kai negatyvus nusiteikimas sukelia neigiamas pasekmes sveikatai ar gerovei. Tarkime, pasakius pacientui, kad medicininė procedūra bus itin skausminga,  jie patirs daugiau skausmo. Panašiai ir įspėjimai apie galimus šalutinius vaistų poveikius didina tikimybę, kad pacientas praneš šiuos poveikius patyręs.

Nocebo efektas yra plačiai paplitęs: apie ketvirtadalį klinikinių tyrimų dalyvių patiria šalutinius poveikius, net jeigu jiems buvo duotas placebas. Nauji tyrimai rodo, kad jis gali būti netgi stipresnis už placebo efektą, ypač, kai žmonės neramūs ar jaučia, kad gydytojas jų nesupranta ar netiki jais. Nocebo efektas nėra vien sveikatos priežiūros problema. Jis gali sumenkinti jūsų pastangas numesti svorį, įgyti formą, susidoroti su stresu ir taip toliau.

Parengta pagal:
How a positive mind really can create a healthier body

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos (349/0) 

Inovatyvus būdas padėti lėtiniu galvos svaigimu besiskundžiantiems pacientams (272/0) 

Išgyvenusieji smegenų aneurizmos plyšimą: galvoje iššovė medžioklinis šautuvas (161/0) 

Lietuvos mokslininkų išradimas: reabilitacijos sistema, kuria bus galima naudotis namuose (269/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0