Dėl vasaros karščio bangų aplinkos temperatūra pasiekia neįprastą lygį ir tai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį. Už normalios kūno temperatūros palaikymą organizme yra atsakingas pagumburis, kuris nuolat reguliuoja šilumos susidarymo ir perdavimo mechanizmus.

Organizmas perduoda šilumą į aplinką šiais būdais:

1. Spinduliavimas – šilumos perdavimo į aplinką būdas, kai kūnas šilumą atiduoda infraraudonųjų spindulių spektro elektromagnetinėmis bangomis.
2. Konvekcija – šilumos perdavimo į aplinką būdas, kai šiluma pernešama judančiomis oro arba vandens dalelėmis.
3. Laidumas – šilumos atidavimas, atsirandantis dėl tiesioginio odos sąlyčio su šaltais paviršiais.
4. Prakaito garinimas (prakaitavimas).

Pernelyg didelis šilumos poveikis yra rimtas stresas organizmui, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Jei išorinė šiluminė apkrova sutrikdo organizmo šilumos perdavimo mechanizmus, tada kūno vidinė temperatūra pakyla.  Į temperatūros pakilimą net mažiau nei 1 °C laipsniu nedelsiant sureaguoja termoreceptoriai, esantys odoje, vidaus organuose ir audiniuose. Termoreceptoriai perduoda informaciją į pagumburyje esantį temperatūrą reguliuojantį centrą, kuris ją gavęs paleidžia du galingus šilumos perdavimo mechanizmus, dėl kurių paspartėja odos kraujotaka ir padidėja prakaitavimas. Išsiplėtus poodinėms kraujagyslėms žymiai padidėja kraujo pritekėjimas į odą ir minutinis širdies tūris. Jeigu aplinkos oro temperatūra yra aukštesnė už odos temperatūrą, tai vienintelis galimas šilumos atidavimo būdas yra garinimas (prakaitavimas). Todėl bet kuris prakaituoti trukdantis veiksnys, pavyzdžiui: didelė oro drėgmė, vėjo nebuvimas, pernelyg prigludę, oro nepraleidžiantys drabužiai, anticholinerginį poveikį turinčių vaistų vartojimas ir kt., gali lemti kūno temperatūros pakilimą, dėl ko gali nutikti mirtinai pavojingas šilumos smūgis arba paaštrėti lėtinių ligų simptomai karščiui jautrioms žmonių grupėms. Lengvo ir vidutinio laipsnio terminėms ligoms priklauso prakaitinė, terminis patinimas, terminis apalpimas, šilumos sukelti spazmai ir perkaitimas. Ištikus šilumos smūgiui mirtingumas yra 10–50 proc. visų atvejų, o 20–30 proc. gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.

Remiantis UAB „Infraplano“ atlikta studija, tiriančia klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai, nustatyta tam tikrų ligų ir kitų pasekmių visuomenės sveikatai priklausomybė nuo karščio.

Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, nuo karščio priklauso:

1. kraujotakos sistemos ligos (I00-I99);
2. kvėpavimo sistemos ligos (J00-J99);
3. inkstų ligos (N00-N99);
4. psichikos ir elgesio sutrikimai (F00-F29);
5. cukrinis diabetas (E10-E14);
6. paskendimai (W65-W74);
7. žarnyno infekcijos (A00-A09);
8. šilumos smūgis (T67.0);
9. odos ligos (L00-L99);
10. akių jautrumas (H00-H06);
11. odos piktybiniai navikai (C40-C43);
12. nudegimai saulės spinduliais (L55-L55.9);
13. kiti ūminiai odos pažeidimai, sukelti ultravioletinių spindulių;
14. nudegimai (įvairių laipsnių; T20-T31);
15. parazitų sukeliamos ligos: fascioliozė (B66.3);
16. hepatitas A (B15).

Mirtingumo ir sergamumo rizika dėl karščio ir karščio bangų didžiausia yra vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems žmonėms, kurie jau anksčiau sirgo arba serga širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos, kvėpavimo takų sistemų ligomis bei turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų. Taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis bei cukriniu diabetu, besilaukiančioms moterims, vienišiems (gyvenantiems po vieną) žmonėms, menkesnes pajamas gaunantiems asmenims, miesto gyventojams.

Neigiamas karščio poveikis sveikatai pastebimas visos karščio bangos metu, jau antrąją karščio dieną mirčių skaičius išauga apie 15 proc. Kaitra, trunkanti ilgiau nei 5 dienas, lemia nuo 1,5 iki 5 kartų didesnį neigiamą poveikį sveikatai negu trumpesnė, trunkanti iki 5 dienų. Mirtingumo rizika padidėja nuo 0,2 iki 5,5 proc. su kiekvienu papildomu temperatūros laipsniu pagal Celsijų, pakylančiu aukščiau regionui būdingos temperatūros ribos.

Esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų – magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis.

Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis – ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės nervų sistemos disfunkcija, ženkliai pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema: dažnai įvyksta EKG pakitimai, rečiau būna plaučių edema, dešiniojo skilvelio disfunkcija su arterine hipotenzija ir cirkuliaciniu kolapsu. Šilumos smūgio simptomai yra kūno temperatūros pakilimas iki 40 °C, paraudusi, karšta, sausa oda, galvos skausmas, svaigimas, sutrinka koordinacija ir orientacija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat ją drėkinti. Duoti atsigerti vėsaus vandens.

Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos. Dažniausiai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu.

Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį. Taip pat jei pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda ir sąmoningo žmogaus būklė nepradeda gerėti per kelias minutes, rekomenduojama kviesti greitąją pagalbą arba skubiai gabenti jį į artimiausią ligoninę.  Jei žmogus atsigavo greitai, jaučiasi gerai ir nepastebima jokių ligos požymių, greitosios pagalbos kviesti nebūtina, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ilona Burkauskienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Pirties nauda organizmui: kaip kūną veikia karštis? (430/0) 

NVSC: kaip elgtis per karščius? (545/0) 

Rekomendacijos kaip saugoti sveikatą kaitros metu (234/0) 

Rekomendacijos karščiui jautriems žmonėms (392/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0