|
Klastingesnis už vėžį širdies smūgis. Kas padėtų išvengti? (4563/0) |
Po staigios politiko Juliaus Veselkos mirties, kuri, kaip manoma, ištiko dėl širdies smūgio, kardiologai sulauks trumpalaikio antplūdžio pacientų, pageidaujančių profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą. Tačiau ar tai efektyvu? Ir ar tik kieno nors nelaimė lietuvį gali priversti susirūpinti savo sveikata? O gal tai – valstybės atsakomybė? Miršta vienas iš keturių Iki ištinkant ūmiam širdies infarktui gan dažnai nejaučiama jokių simptomų, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis. „Infarkto metu kemšasi kraujagyslės, o ūmaus – prakiūra plokštelė. Vienas iš keturių, ištiktas infarkto, nepasiekia ligoninės ir miršta, – pasakojo daktaras. – Krūtinės angina pasireiškia emocinio, ypač dažnai – fizinio krūvio metu. Emocinio krūvio negali pareguliuoti, o fizinį galima. Žinau ne vieną pacientą, kuris jaučia diskomfortą krūtinės dalyje, tada stengiasi lėčiau lipti laiptais, lėčiau judėti. Jei pojūčiai atsiranda pavalgius – nevalgo“. Kokie simptomai gali signalizuoti apie artėjantį pavojų? „Infarkto apraiškų yra labai daug: nuo deginančio skausmo už krūtinkaulio iki plitimo į kaklą ar žandikaulį, imituojant dantų skausmą. Skausmas gali plisti ir į ranką, nugarą, skrandį. Dažniausiai, jei tai krūtinės angina, nutraukus fizinį krūvį skausmas praeina. Jei skaudėti nesiliauja, vadinasi, priežastis kita“, – aiškino gydytojas. Pavojingiau už vėžį Kardiologo teigimu, ištikus ūmiam infarktui žmogus gali mirti akimirksniu, po kelių valandų ar net kitą dieną, bet aukso laikas kraujagyslei atverti – šešios valandos. Valstybė gali daug O į rizikos grupę patenka visų pirma perkopę 40 metų vyrai, moterys – per 45, įtakos turi genetika – jei šeimoje yra mirusių jauno amžiaus nuo širdies infarkto. Šie faktoriai, pabrėžė A. Maksvytis, nuo žmogaus nepriklauso, tačiau yra ir kontroliuojamų faktorių: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas. Ir visiškai nuo žmogaus valios priklauso jo įpročiai: nejudrumas, rūkymas ar netaisyklinga mityba. Amerikiečiai yra paskaičiavę, kad penkis kartus per savaitę po pusvalandį profilaktiškai daugiau pajudant galima išvengti širdies infarkto. Žinoma, ir vilkti koją už kojos yra geriau nei gulėti ant sofos prieš televizorių, bet kur kas geriau aktyviau fiziškai pajudėti – sparčiu žingsniu pavaikščioti ar pavažiuoti dviračiu“, – aiškino A. Maksvytis. Tačiau dalis atsakomybės už savo piliečių sveikatą, gydytojo nuomone, krenta ir ant valstybės pečių. „Ji daug ką gali reguliuoti, – įsitikinęs pašnekovas. – Kad ir plėtoti rūkymo prevenciją ar žymėti maisto etiketes. Žinoma, gerai ir viešose vietose įrengti defribiliatoriai, bet jie problemos neišsprendžia – padeda nelaimei jau įvykus.“ Vyksta į darbovietes Jos teigimu, tyrimų rezultatai leidžia nustatyti žmogaus rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupę. Jei jis patenka į didelės rizikos grupę, nusiunčiamas pas specialistus. Klaipėdiečiai taip pat yra supažindinami su širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, kuri, jos teigimu, turi būti vykdoma visoje šalyje. Ligita Sinušienė Image: FreeDigitalPhotos.net
Powered by AkoComment 3.0 vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. Į viršų |
|