vaistai.lt

Kodėl „pagripavimas“ nėra tas pats kas peršalimas (143/0) 

Kodėl „pagripavimas“ nėra tas pats kas peršalimasLapkritis - mėnuo, kai gripas ir peršalimo ligos jau pradeda tykoti visų, kurie nesisaugo. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia atskirti gripą nuo peršalimo viruso, tačiau dauguma neskiria jų požymių. Dar svarbiau yra suprasti, kad nuo gripo galima apsisaugoti pasiskiepijus, tačiau nuo peršalimo ligų skiepų nėra.

Kuo gripas skiriasi nuo peršalimo, kokias dažniausiai klaidas žmonės daro gydydami peršalimą, kokios svarbiausios priemonės, galinčios apsaugoti nuo gripo, pasakoja Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Eglė Matienė.

Kodėl žmonės vis dar neskiria peršalimo ligų nuo gripo ir kokias papildomas sveikatos problemas tai gali lemti?

Staigi ligos pradžia, aukšta kūno temperatūra, galinti pakilti daugiau nei 38 laipsnius, sausas kosulys, didelis gerklės skausmas, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas – tai gripui būdingi simptomai. Gripo virusas yra labai klastingas ligos sukėlėjas, kuris kiekvienais metais mutuoja tam, kad galėtų toliau plisti. Svarbiausia priežastis, dėl kurios gripas yra pavojingas - tai jo komplikacijos. Deja, neretai girdime apie mirčių nuo gripo atvejus, kuomet gripo virusas pažeidžia plaučius, sukeldamas sunkiausių formų plaučių uždegimą, ar kitus vidaus organus.

Paprasto „peršalimo“ priežastimi gali tapti daugiau kaip du šimtai įvairiausių virusų. Peršalimo simptomai vystosi lėčiau, retai sukelia sukelia didesnę nei 38 laipsnių kūno temperatūrą, pasireškia lengvu silpnumu ir nuovargiu, nežymiu gerklės skausmu, nedidelį krūtinės diskomfortą, dažnai pasitaiko sloga ir čiaudulys. Sergant virusiniu peršalimu, retai kada pasitaiko šaltkrėtis, galvos skausmas, raumenų skausmas, o ligos komplikacijos peršalimui apskritai nebūdingos.

Kadangi gripo ir peršalimo simptomai turi panašumų, daugelis žmonių šiuos požymius painioja. Galvodami, kad tiesiog peršalo, bando numušti temperatūrą įvairiais preparatais ir neretai eina į darbą. Tokia praktika turi keleriopą neigiamą poveikį: toliau platinamas sukėlėjas ir alinamas organizmas, sudaromos visos sąlygos sunkioms ligos formoms bei komplikacijoms pasireikšti. Reiktų susirūpinti, kai simptomai nedingsta ilgiau nei dvi savaites, ar atsinaujina.

Jeigu numušinėti neaukštos kūno temperatūros nerekomenduojama, tai į ką svarbu atkreipti dėmesį sergant gripu ir peršalimo ligomis?

Tiek sergant gripu, tiek ir peršalimo ligomis visų pirma rekomenduojama ramybė ir poilsis – į darbus veržtis nereikėtų. Antras esminis momentas - gerti daug skysčių. Tinka arbata, skiestos sultys, mineralinis vanduo. Kai termometro stulpelis pakyla virš 38,5 laipsnių ir aukšta temperatūra darosi nebepakeliama, galima vartoti karščiavimą mažinančius vaistus: paracetamolį, vaistus nuo uždegimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad esant mažesnei nei 38,5 laipsnių kūno temperatūrai, jos mažinti nereikėtų. Į aukštesnę temperatūrą reiktų žiūrėti kaip į pagalbininkę, nes tai normali ir labai svarbi organizmo reakcija į ligą arba traumą. Tai priemonė, padedanti organizmui kovoti su baterijų, virusų ir kenksmingų medžiagų invazija. Jeigu temperatūra nekrenta daugiau nei 3–5 dienas, reiktų kreiptis į gydytojus.

Kokios yra pagrindinės gripo sukeliamos komplikacijos ir kokie žmonės dažniau patenka į rizikos grupes?

Mirštamumą nuo gripo lemia sunkios gripo viruso sukeltos komplikacijos. Tai ne tik virusinis įvairių vidaus organų pažeidimas, bet taip pat bakterinės superinfekcijos, kurios ypač grėsmingos senyvo amžiaus arba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Įvairios bakterijos, patekusios į gripo viruso išsekintą organizmą gali sukelti ne tik lėtinių ligų paūmėjimus, bet ir naujas ligas: sinusitą, bronchitą, tonzilitą, pūlingą vidurinės ausies uždegimą bei pneumoniją su kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Gripo virusas taip pat gali sukelti širdies, smegenų, inkstų pažeidimus ir kitus pažeidimus.

Rizikos grupėje visų pirma atsiduria lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, bronchų astma, lėtinis širdies nepakankamumas ir kitomis sergantys, bei vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat pažeidžiami yra maži vaikai ir nėščios moterys. medicinos darbuotojai, slaugos ir globos įstaigų gyventojai. Visoms šioms rizikos grupėms vienareikšmiškai rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.

Kasmet gripo epidemijų metu nustatomi dideli sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos rodikliai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vien Europoje nustatoma apie 22 mln. sezoninio gripo ir 170 tūkst. mirties atvejų nuo gripo sukeltų komplikacijų. Skaičiai Lietuvoje taip pat nedžiugina, nes per įprastinį gripo sezoną iš viso suserga apie 10 proc. šalies gyventojų, o miršta apie 20-30 žmonių. Stebint tokią statistiką, kyla natūralus klausimas, ką gi galime padaryti, kad šie skaičiai mažėtų?

Gripas nėra ta liga, kurią galėtų įveikti subalansuotas fizinis aktyvumas, sveika mityba, vitaminų vartojimas ar grūdinimasis. Žinoma, tai labai svarbu, tačiau ramu tik tuomet, kai pasiskiepiji. Vakcina yra pagrindinė priemonė, kuri padeda užkirsti kelią sunkioms ligos formoms ir iki minimumo sumažina gripo komplikacijų tikimybę.

Deja, bet visuomenėje gripo vakcinos sulaukia bene daugiausiai kontraversiškų nuomonių. Abejojama dėl visko: laiko, kada skiepytis, vakcinos veiksmingumo, galvojama, kad pasiskiepijus dar labiau susirgs ir panašiai. Noriu patikinti, kad vakcinacija yra vienareikšmiškai vienas iš svarbiausių šių laikų medicinos atradimų, ir baimės čia tikrai neturėtų būti. Iškilus klausimams visada rekomenduoju konsultuotis su šeimos gydytoju arba gydytoju infektologu, o ne vadovautis pseudomoksline literatūra.

Visiškai be reikalo Lietuvoje vengia skiepytis nėščios moterys – vakcina yra tikrai saugi tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Be to, pasiskiepijusi būsima mama apsaugo savo gimsiantį kūdikį, nes per placentą jam perduodami antikūnai. Tiesiog skiepijimosi metu reikia nebūti peršalus, nesirgti kita ūmine liga. Visas kontraindikacijas paaiškinti ir nustatyti gali šeimos gydytojas, tereikia kreiptis. Manau, čia reikalinga didesnė informacijos sklaida per visuomenės sveikatos biurus ir pan..

Pastebiu, kad visuomenės sveikatos raštingumas nors pamažu, bet auga. Kasmet mūsų įstaigoje po truputį daugėja norinčių pasiskiepyti nuo gripo ir kitų infekcijų, tokių kaip erkinis encefalitas. Tai atsispindi vertinant ataskaitas ir planuojant kitų metų vakcinų poreikį.

Kokios būtų rekomendacijos dėl skiepijimosi?

Svarbiausia skiepytis tuomet, kai dar nėra paskelbta gripo epidemija. Vakcinaciją reiktų atidėti pacientams, kurie karščiuoja, serga ūminėmis ligomis.

Lietuvos Infektologų draugija yra parengusi metodines rekomendacijas, kurias puikiai žino visi šeimos gydytojai. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonių imuninė reakcija į vakciną yra silpnesnė, todėl jiems skiepytis rekomenduojama kuo vėliau. JAV vyresnio amžiaus asmenis rekomenduojama pradėti skiepyti tik spalio pabaigoje ir skiepyti iki pat gripo sezono pabaigos.

Pasiskiepijęs jaunas ir sveikas žmogus imunitetą gripui išsaugo apie 6 –12 mėnesių, tačiau dėl nuolatinio gripo viruso kintamumo būtina skiepytis kiekvienais metais.

Reikia pasidžiaugti, kad dėl išaugusio poreikio Lietuvos Valstybinė ligonių kasa nupirko daugiau vakcinų nuo gripo negu pernai. Jų nupirkta už beveik 900 tūkstančių eurų. Tai – nemaža suma, tačiau gripo ir peršalimo ligų gydymas kainuoja dar brangiau. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių ligų gydymas per metus kainuoja 25 mln. eurų, tad pasiskaičiuoti ir įsivertinti skiepų naudą gali kiekvienas.

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos