Dešimt – penkiolika metų atgal į psichologines priklausomybes žmonės būdavo linkę žiūrėti pro pirštus, manydami, kad fiziškai patiriamas skausmas yra didesnis, o dažna psichologinė trauma ir kančia yra žmogaus vaizduotės vaisius. Psichologinės priklausomybės bei jų sukeliamas diskomfortas gyvenime ne vien tik verčia žmogų jaustis apatišku aplinkai, tačiau smukdo ir tyrą norą išsikapanoti ir sėkmingai rasti problemos sprendimo būdus. 

Psichologinės priklausomybės išsivysto iš neracionalaus, nesąmoningo ir kažkurią aštriąją žmogaus savybę skatinančio veiksmo. Pavyzdžiui, priklausomybės azartiniams žaidimams kyla ne vien tik iš noro laimėti pinigų, vėliau – atsilošti, tačiau taip pat ir dėl paties proceso, tai yra lošimo, keliamo susijaudinimo, azarto ir fiziškai organizme aktyviai išsiskiriančio dopamino (laimės hormono). Siekiant sėkmingai nustatyti psichologinę priklausomybę būtina dirbti su savimi – nuolatinis savęs klausinėjimas, siekis paaiškinti atliekamus veiksmus, ar lyg iš niekur atsirandantį norą lošti, apsipirkti, skandinti liūdesį alkoholinių gėrimų dėka – tikrai gali padėti. Savarankiškas problemos identifikavimas ir suvokimas yra pirmieji žingsniai, siekiant atsiriboti ir galiausiai ištrūkti iš supančiotos priklausomybės gniaužtų, tad įveikus pirmąjį etapą, nereikėtų bijoti kalbėti apie problemą su kitais, ieškoti tinkamų specialistų, prie kurių jaustumėtės puikiai ir psichoterapijos pagalba galėtumėte atsakyti sau į anksčiau užduotus klausimus.

Žmonės, patiriantis psichologinę priklausomybę, bei gebantys identifikuoti problemą savarankiškai, įprastai jaučia, kad jų gyvenimas – niekas kitas, kaip tik didžiulis chaosas, o bandymas susitvarkyti yra it šukių lipdymas į pradinės formos objektą. Chaosas gali atsispindėti ne tik netvarkingoje aplinkoje, ryšiais su žmonėmis, kurie kelią negatyvą ir norą atsiriboti, tačiau taip pat ir prastą mitybą, pasyvumą gyvenimą, polinkį į vienišumą, siekius pamiršti aplinką – bendrąja prasme, sveikos gyvensenos nebuvimą. Problema tame, kad tokiose atvejuose žmonėms, patiriantiems psichologines problemas, bet koks bandymas panaikinti chaosą galėtų prilygti Sizifo darbui. Vis dėlto, suvokimo, kad vertėtų, ką nors gyvenime pakeisti ir žengti pirmąjį žingsnį, nepaisymas, kaip tai pavyzdžiui fizinio aktyvumo stoka, ne tik, kad skatina prastą savijautą, tačiau ir formuoja gniūžtės efektą – tiesioginėmis bei netiesioginėmis priemonėmis iš karto kyla demotyvacija, nepasitikėjimas savo jėgomis ir apatiškumas.

Yra šaunus senovės Romėnų pasakymas, teigiantis, jog „Roma nebuvo pastatyta per vieną naktį“ bei liudijantis, kad nevertėtų užsimoti ir bandyti pasiekti didžius troškimus akimirksniu, vertėtų pradėti ramiai, po žingsnelį, atsargiai ir tuomet vertinti situaciją iš naujo. Sveikos gyvensenos palaikymas, fizinis aktyvumas bei racionali mityba gali būti ne vien tik, kad išsigelbėjimas nuo psichologinių problemų ir traumų, tačiau lygiai taip pat ir naujo gyvenimo lapo pradžia. Anatomiškai paaiškinti nėra sudėtinga, kad žmogaus organizmui būtinas įvairiapusis maistas, aibės maistingų medžiagų ir vitaminų, kas natūraliai skatina geresnę savijautą, prisotina organizmą, pavyzdžiui vitaminu D, kas, iš esmės, dažnai ir būna vienu iš pašalinių faktorių, sukeliančių jautrumą psichologinėms traumoms ir imlumą jas savinantis.

Turint psichologines problemas, vertėtų skirti daugiau laiko sau. Meditacija, bėgiojimas, svorių kilnojimas iš esmės valo mintis ir neleidžia negatyvioms emocijoms užimti viršų. Jeigu gebate sėkmingai identifikuoti problemą bei jos psichologinę kilmę, turėtumėte suprasti ir tai, kad jūsų apatiškumas ir pasidavimas psichologinei traumai yra niekas kitas, kaip tik destruktyvus elgesys, kurio dėka nelaimi niekas, o žala lieka tik jums.

Specialistai dažnai pateikia mintį, kad sukaupus valią ir ryžtą spręsti psichologines problemas ir panaikinti asmeninį interaktyvumą jų kontekste, rekomenduojama ieškoti kitų veiklų bei pasistengti jas formuoti, kaip ilgalaikius įpročius. Natūralu, kad psichologinės problemos atima daugybę laiko mūsų gyvenime, tad vertėtų suprasti, kad alternatyvios veiklos paieška ir taikymas asmeniniame gyvenime psichologiškai leis lengviau kovoti su pagundomis, impulsyvumu bei neracionaliu, nesąmoningu noru grįžti į žalingas vėžes, pasižyminčiu negatyviomis mintimis.

Priimkite sveiką gyvenseną, norą keistis ir maitintis racionaliau ne kaip būdus išsilaisvinti nuo psichologinės priklausomybės, tačiau kaip alternatyvias veiklas, leisiančias kovoti su tuo, ką norite panaikinti iš savo gyvenimo. Nepamirškite, kad intensyvus sportas vargina ir alina organizmą, tad tuo pačiu padeda nukreipti mintis ir atsiriboti nuo problemų, o racionali mityba – suteikia jėgų ir skatina emocinį pozityvumą, leisiantį pažvelgti į problemas kitu kampu ir ieškoti unikalių sprendimo būdų.

Straipsnį publikavo sveikatosgidas

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Vaikų mityba: ką daryti, jei atžala itin išranki maistui (305/0) 

Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mikrobiotai (494/0) 

Profesorė Daiva Vaitkienė: „Dauguma nepagalvoja, kas dar gali padėti nugalėti vėžį“ (407/0) 

15 daug skaidulų turinčių maisto produktų (466/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0