Gruodžio 7-ąją vykusioje Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) metinėje konferencijoje, kuri buvo jau devintoji iš eilės, pažvelgta į privalomojo sveikatos draudimo (PSD) pasiekimus ir perspektyvas 2017–2018 metų sandūroje, kalbėta apie sveikatos priežiūrą, neaplenkiant demografinių pokyčių. Metiniame renginyje taip pat pristatytos senėjančiai visuomenei itin svarbios slaugos paslaugos, aiškinti gyventojų negalios nustatymo netolygumai, akcentuota širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos grupių sveikatos stiprinimo ir, žinoma, fizinio aktyvumo svarba. Susirinkusiuosius į konferenciją pasveikino ir joje dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Aleksas Varna. 

„Kasmet organizuodami metinį renginį, jo turinį gerai apgalvojame. Stengiamės nagrinėti aktualiausias sveikatos priežiūros problemas, išgirsti gydymo įstaigų lūkesčius, juolab kad 2017 metai buvo tikrai nemažų lūkesčių metai – ir finansinių, ir struktūrinių pokyčių. Nemaža dalis tų lūkesčių yra ar bus įgyvendinta: didėja lėšos, skiriamos gydymo įstaigoms, bus apmokamos papildomai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir kt. Tačiau visiems aišku, kad sveikatos sistema toliau veikti taip, kaip veikia dabar, negali – ją būtina restruktūrizuoti dėl senėjančios visuomenės, mažėjančio gyventojų ir regionuose suteikiamų paslaugų skaičiaus. Vieno pertvarkos recepto visoms įstaigoms nėra – kaip tvarkytis ir keistis, jos turi apsispręsti pačios", – įsitikinęs Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas.

Konferencijoje jis pristatė Panevėžio TLK veiklos zonos sveikatos priežiūrą demografinių pokyčių kontekste, išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse nuo 2003 iki 2016 m. prirašytų apdraustų PSD gyventojų sumažėjo 120 tūkst. – netekta daugiau gyventojų nei šiuo metu yra Panevėžio mieste, ypač liūdina darbingo amžiaus asmenų ir vaikų skaičiaus mažėjimas. Labiausiai, anot J. Narbuto, gyventojų mažėjo Zarasų, Ignalinos, Anykščių savivaldybėse.
 
Pranešime direktorius apžvelgė nedarbo lygį, vidutinio darbo užmokesčio rodiklius ir atkreipė dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos nagrinėjamu 2003–2016 m. laikotarpiu vis tik ne mažėjo, bet, atvirkščiai, didėjo 2,6 karto – nuo 63,7 mln. Eur iki 168 mln. Eur. Pirminei sveikatos priežiūrai, greitajai medicinos pagalbai skiriamas biudžetas išaugo dvigubai, slaugos paslaugų finansavimas – 4,4 karto, gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimas – 6,5 karto, augo už prirašytus gyventojus skiriamos lėšos ir t. t. Beje, konsultacijų didėjimas, anot J. Narbuto,  tapo nevaldomas tarsi stichinė nelaimė, ir jį diktuoja paslaugų teikėjai.

Panevėžio TLK vadovas priminė svarbiausius daugiau nei per dešimtmetį vykusius gydymo įstaigų struktūrinius pokyčius – šešių ligoninių sujungimą į vieną Respublikinę Panevėžio ligoninę, 50-ies privačių gydymo įstaigų steigimą, rajonų ligoninėse uždarytus 13 aktyvaus gydymo skyrių, sumažėjusį lovų stacionare ir sparčiai augantį slaugos lovų skaičių. Taip pat pateikta informacijos apie pirminėje grandyje drastiškai mažėjantį slaugytojų ir šiek tiek sumažėjusį gydytojų skaičių, didėjantį darbo užmokesčio gydymo įstaigose fondą.
 
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas negailėjo gerų žodžių Panevėžio TLK juokais pabrėždamas, kad šią TLK galima laikyti nors mažiausia, bet garbingiausia ligonių kasa dėl to, kad jos teritorijos gyventojai – labiausiai garbingo amžiaus, o pati teritorija, palyginti su kitų TLK, mažiausia.

V. Zaksas pastebėjo, kad Panevėžio TLK vienintelė taip tiksliai  prognozavo 2017 m. priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų didelį augimą, jos veiklos zonoje per šių metų tris ketvirčius 27 proc. išaugo prioritetinėmis laikomos dienos chirurgijos paslaugos, pristabdytas gydytojų specialistų konsultacijų didėjimas, sumažėjo stacionarinių paslaugų standartizuotas hospitalizacijos rodiklis, nors sutartys dėl stacionarinių paslaugų viršijo 70 proc. visų sutarčių, ir tai nėra gerai. Taip pat galėtų būti teikiama daugiau dienos stacionaro paslaugų.
 
VLK atstovas pristatė planuojamą 2018 m. PSDF biudžetą, kurio pirmasis variantas buvo grąžintas Vyriausybei, o po svarstymų joje padidėjo net 16 mln. Eur ir toks yra pateiktas tvirtinti Seimui. Biudžeto didėjimą, V. Zakso teigimu, lėmė prognozės, kad 6 mln. Eur didės PSD įmokų surinkimas ir 10 mln. Eur padidinta valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui suma. Dabar planuojamas kitų metų PSDF biudžetas yra apie 1,8 mlrd. Eur.
 
VLK atstovas kalbėjo apie PSDF biudžeto rezervo lėšas, pristatė, kurioms sveikatos priežiūros sritims ir kiek turėtų didėti finansavimas, kokios pertvarkos laukia kitąmet.
 
Po pranešimų VLK ir TLK vadovai atsakė į gydymo įstaigų direktorių klausimus. Konferencijoje išklausyti ir kiti pranešimai. Vienas iš jų – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) direktoriaus Manfredo Žymanto apie negalios nustatymo netolygumus Panevėžio TLK veiklos zonos savivaldybėse.

Pranešėjas pažymėjo, kad NDNT, atliekanti neįgalumo lygio vaikams ir darbingumo lygio  suaugusiesiems vertinimą bei nustatanti specialiuosius ir profesinės reabilitacijos poreikius, stebi tam tikrus netolygumus. Ypač jie akivaizdūs tarp suaugusiųjų, kurių nedarbingumas vertinamas atsižvelgus į medicininius kriterijus ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno koeficientą.
 
NDNT, anot M. Žymanto, rotacijos principu atlieka periodinę planinę ir neplaninę kontrolę, aktyviai veikia įstaigos antikorupcinė komisija, atsižvelgiama į anoniminius skundus, tad neįgalumo ir darbingumo nustatymo srityje aptinkama ir tikrovės neatitinkančių medicininių kriterijų, surašytų gydymo įstaigose, ir gyventojų siekio nesąžiningai gauti nuolatinę slaugą bei kuo mažesnį darbingumo lygį. Pastebėta, kad, pavyzdžiui, Zarasų ir Ignalinos rajonų gyventojai, kaip taisyklė, tik netenka darbo – tuoj skuba pas gydytojus ir – į NDNT. Statistika rodo, kad 2016 m. daugiausia nuolatinės slaugos buvo paskirta Ignalinos r. savivaldybėje, sunkiausi ligoniai (0–25 proc. darbingumo lygis) gyvena Zarasų r. savivaldybėje. Pernai 30–40 proc. darbingumo lygį daugiausia turėjo Ignalinos, Anykščių, Kupiškio rajonų savivaldybių gyventojai, 45–55 proc. – rokiškėnai, anykštėnai ir kupiškėnai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

NVSC atstovė dalyvavo Europos nuotekų priežiūros konferencijoje Atėnuose (468/0) 

Bus gerinama nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų sveikatos priežiūra (124/0) 

Pasaulinei supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitei skiriama konferencija „Viena sveikata“ – galimybė išsaugoti antimikrobinių vaistų efektyvumą ateities kartoms“ (268/0) 

Konferencijoje apie šeimos medicinos plėtrą – lyderių patirtys ir ateities perspektyvos (128/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0