Elektrokardiostimuliatorių istorija Lietuvoje prasidėjo jau 1960 metais, kuomet norint stimuliuoti bandančią sustoti širdį, medikai privalėdavo daryti atvirą pjūvį krūtinės ląstoje. Tačiau tobulėjančios technologijos, nuosekliai diegiami pažangūs gydymo metodai ir profesionalūs medikai kardiologijos srityje daro perversmą. Šiais metais balandžio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo atlikta pirmoji belaidžio elektrokardiostimuliatoriaus (EKS) implantacija Lietuvoje.

„Medicinoje naujovės ir technologijos sparčiai žengia į priekį, o kartu su jomis – ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojų pasiekimai. Džiaugiuosi, kad medikai gali pasiūlyti pažangiausius gydymo metodus ir užtikrinti dar geresnę pacientų gyvenimo kokybę“, – kalbėjo Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas.

„Jeigu stimuliacijos eros pradžioje tokie elektrokardiostimuliatoriai būdavo tarsi papildomas bagažas pacientui, tai šiuolaikiniai įprastiniai prietaisai sveria vos 25-30 gramų. Šie prietaisai įsiuvami po oda, o elektriniai impulsai paprastai yra perduodami laidais, įvestais pro stambiąsias kraujagysles ir jungiančiais širdį su po oda esančiu aparatu. Visgi esant tam tikroms sudėtingoms situacijoms net ir tokie aparatai nėra tinkami, todėl pasaulyje ir buvo sukurti belaidžiai elektrokardiostimuliatoriai, kurie yra tokie maži ir lengvi, kad visą medicininės kapsulės dydžio aparatą galima palikti širdies viduje, o pacientai šių prietaisų visiškai nejaučia“, – naujieną pristatė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. Aras Puodžiukynas, – „tuo pačiu nebereikia nei laidų, nei aparato, įsiūto po oda kūno paviršiuje“.

Naujasis belaidis elektrokardiostimuliatorius sveria vos 1,75 gramo, jo tūris yra 0,8 cm3, prietaisas implantuojamas minimaliai invaziniu būdu į dešinį širdies skilvelį ir neturi jokių laidų. „Pasaulyje tokių aparatų implantuota jau daug, o Lietuvoje implantavome du pirmuosius ir abi implantacijos atliktos Kauno klinikose. Džiaugiamės, jog turime unikalią galimybę padėti tiems pacientams, kuriems dėl įvairių indikacijų netinka laidiniai elektrokardiostimuliatoriai“, – pasakojo prof. Aras Puodžiukynas.

Skyriaus vadovas priduria, jog belaidžio EKS privalumai yra ne tik papildomos panaudojimo galimybės, susijusios su laidų nebuvimu ir mažesniu dydžiu, tačiau ir pakankamai ilgas veikimo laikas. „Šis vaistų kapsulės dydžio prietaisas gali veikti iki 12 metų, o pacientams kartą per metus tereikia apsilankyti pas gydytoją elektrokardiostimuliatoriaus veikimo patikrai. Šios naujovės dėka operacijos metu išvengiama odos pjūvio, operacija – trumpa, taip pat išvengiama komplikacijų, ypač infekcinių, susijusių su po oda esančiu aparatu ir laidais rizikos pacientui“. Pirmąją šalyje operaciją kartu su doc. Vytautu Zabiela atlikęs profesorius teigia, jog ši operacija tarsi fortepijono grojimas keturiomis rankomis – intervenciniai kardiologai privalo dirbti komandoje tam, jog būtų pasiektas geriausias rezultatas.

Pirmasis šalyje pacientas, kuriam buvo atlikta unikali operacija, pasakojo nesitikėjęs, jog kada nors jo širdžiai prireiks pagalbos. „Vieną naktį pajaučiau, jog sunku kvėpuoti, pradėjau dusti ir išsikviečiau greitąją. Iki tol jokiais širdies veiklos sutrikimais nesiskundžiau, tad šiek tiek nustebau, jog man prireiks elektrokardiostimuliatoriaus. Tačiau prieš operaciją gydytojai paaiškino, kas man bus atliekama, ramino, o pati procedūra praėjo greitai ir neskausmingai. Nors dabar teks šiek tiek apriboti savo fizinę veiklą, jaučiuosi puikiai ir esu be galo dėkingas Kauno klinikų medikams“, – gerų žodžių negailėjo pacientas Anicetas Juozapas Ališauskas. Prieš implantuojant belaidį EKS jo širdis plakė 35-45 kartus per minutę, kartais stabtelėdama ir ilgesniais tarpais. Implantavus aparatą, širdies susitraukimų dažnis jau nebebus mažesnis nei 60 kartų per minutę.

Profesorius atviras, paklausus, kokie jausmai ateina, atliekant pirmąją tokio tipo operaciją šalyje: „Tai galėčiau apibūdinti vienu žodžiu – susikaupimas. Su kolega doc. V. Zabiela kovo mėnesį dalyvavome apmokymuose Šveicarijoje, turėjome išlaikyti testus, norint gauti oficialų sertifikatą, todėl tikrosios operacijos metu svarbiausia apgalvoti kiekvieną žingsnį – širdis yra labai svarbus organas ir čia klaidų padaryti tu tiesiog negali“.

Šiuo metu Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje belaidžiai elektrokardiostimuliatoriai jau yra implantuoti dviem pacientams.

Kauno klinikų informacija

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos (117/0) 

Širdies ir kraujagyslių ligos. Suvaldyti įmanoma? (221/0) 

Kauno klinikose pirmąkart atliktas inovatyvus plaučių embolijos gydymas (353/0) 

Autizmo spektro sutrikimas: ką svarbu žinoti? (101/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0