vaistai.lt

Lietuvoje mažiau žmonių susižaloja ir apsinuodija (349/0) 

Lietuvoje mažiau žmonių susižaloja ir apsinuodijaNors jau dešimt metų gyventojų mirtingumas dėl išorinių priežasčių, t. y. sužalojimų ir apsinuodijimų, mažėja, tačiau Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis tebepirmauja Europos Sąjungoje pagal mirtingumą nuo traumų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido sveikatos statistikos leidinį „Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2016 m.“. Šis leidinys parengtas naudojantis Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos 2015–2016 m. duomenimis, kurie gaunami iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos,Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2016 m. traumas patyrė 413 603 asmenys, šiek tiek mažiau negu 2015 m. 2016 m. Lietuvoje nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3 062 asmenys, stacionare buvo gydyti 43 840 ligonių, o iš viso buvo užregistruoti 488 421 sužalojimas ir apsinuodijimas (1 pav.). Palyginus su 2015 m., 2016 m. 4,6 proc. sumažėjo mirčių nuo išorinių priežasčių, 6,7 proc. – stacionaro ligonių. 2012-2016 m. stacionaro ligonių, gydytų dėl traumų, skaičius sumažėjo 16,5 proc.

Įvertinti sužalojimų ir apsinuodijimų ekonominę žalą nėra lengva, nes ne visas išlaidas bei nuostolius įmanoma įvertinti. Todėl buvo suskaičiuotos tik lėšos, skirtos apmokėti traumas patyrusių žmonių gydymą stacionare, priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, specializuotas ambulatorines, greitosios medicinos pagalbos paslaugas bei laikinąjį nedarbingumą.
2016 m. bendros išlaidos traumų gydymui ir laikinajam nedarbingumui apmokėti sudarė 99,6 mln. eurų, o vertinant neįskaičiuotas išlaidas, per metus traumos padaro gerokai didesnę kaip 100 mln. eurų žalą valstybės ekonomikai.

Palyginus su 2015 m., 2016 m. sumažėjus susižalojusių ir apsinuodijusių žmonių, šiek tiek sumažėjo ir išlaidos traumų gydymui. 2016 m. tam sveikatos priežiūros įstaigose buvo išleista 69,9 mln. eurų arba 1,1 proc. mažiau negu 2015 m. Absoliuti dauguma šių išlaidų buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF), tik 1,4 proc. sudarė pacientų ar kitų šaltinių priemokos bei mokamos paslaugos. 2016 m. 44,6 mln. eurų buvo skirta stacionariniam gydymui, 17,7 mln. eurų – ambulatoriniam gydymui, 6,6 mln. eurų – ligonių pervežimui ir skubiam gelbėjimui (1 lentelė). 2016 m. šiek tiek padidėjo išlaidos reabilitacijai bei pacientų priemokos visose sveikatos priežiūros grandyse. SODRA išleido laikinajam nedarbingumui dėl traumų apmokėti 29,8 mln. eurų arba 2,9 proc. daugiau negu 2015 m.

1 lentelė. Išlaidos sužalojimų ir apsinuodijimų gydymui bei laikinajam nedarbingumui 2015-2016 m.

Išlaidų rūšis

Išlaidų suma (tūkst. eurų)

2015 m.

2016 m.

Išlaidos gydymui ir laikinajam nedarbingumui,

iš jų:

99 609,1

99 645,7

išlaidos gydymui,

iš jų:

70 652,9

69 852,7

stacionarinis gydymas

46 758,0

45 558,4

ambulatorinis gydymas

17 292,3

17 717,8

ligonių pervežimas ir skubus gelbėjimas

6 602,6

6 576,4

SODROS išlaidos laikinajam nedarbingumui apmokėti

28 956,2

29 793,0


2016 m. stacionaruose iš viso užfiksuoti 48 tūkst. gydymo dėl sužalojimų ir apsinuodijimų epizodų. Vienas epizodas tęsėsi vidutiniškai 10,9 dienos ir kainavo PSDF vidutiniškai 932 eurus. Stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose dėl traumų buvo gydyti beveik 314 tūkst. ambulatorinių pacientų, vienas epizodas vidutiniškai kainavo PSDF 32 eurus.

Stacionaruose gydoma daugiau vyresnių kaip 70 m. bei 10–19 m. amžiaus asmenų, o stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose – daugiau vaikų ir jaunimo (nuo 1 iki 24 metų amžiaus). Dėl traumų visų amžiaus grupių vyrų gydoma daugiau nei moterų, išskyrus vyresnius kaip 75 m. amžiaus pacientus.

2016 m. buvo užfiksuota 80,7 tūkst. laikinojo nedarbingumo dėl traumų atvejų, kurie truko 2 mln. 254 tūkst. dienų. Vienas laikinojo nedarbingumo atvejis vidutiniškai truko 27,9 dienas. Palyginus su 2015 m., nedarbingumo atvejų skaičius šiek tiek padidėjo, bet sumažėjo nedarbingumo dienų skaičius bei vidutinė vieno atvejo trukmė. 2016 m. 90 proc. laikinojo nedarbingumo atvejų sudarė traumos buityje ir 10 proc. – traumos darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Didžioji dalis laikinojo nedarbingumo pažymėjimų buvo išduoti dėl klubų ir kojų sužalojimų – 41,5 proc., dėl rankų ir pečių juostos sužalojimų – 33,9 proc.

2016 m. 558 suaugusiesiems (18 m. ir vyresniems) pirmą kartą buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumas (t. y. neįgalumas) dėl sužalojimų ir apsinuodijimų (18,7 proc. mažiau negu 2015 m.), 1728 – neįgalumas buvo nustatytas pakartotinai (13,7 proc. mažiau negu 2015 m.). Dažniausiai suaugusiems neįgalumas vertinant pirmą kartą nustatomas dėl galvos sužalojimų ir jų padarinių (28,2 proc. visų pirminio vertinimo atvejų 2016 m.) bei dėl klubų ir kojų sužalojimų ir jų padarinių (22,1 proc.). 2016 m. neįgalumas dėl traumų pirmą kartą buvo nustatytas 9 vaikams (0–17 m. amžiaus), o vertinat pakartotinai – 13 vaikų.

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos