„Už nugalėtą negalią“ – tokią Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) apdovanojimų „Už sveiką gyvenseną“ nominaciją visuomenė skyrė Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro vadovei doc. dr. Brigitai Kreivinienei, sukūrusiai delfinų terapijos holistinę programą, apimančią psichoemocinių, motorinių ir sensorinių poreikių tenkinimą.

Lietuvos Jūrų muziejuje vykstančios programos dalyviais tampa žmonės, turintys pačių įvairiausių sutrikimų – sergantys onkologinėmis ligomis, turintys autizmo spektro sutrikimą, cerebrinį paralyžių, kalbos, judėjimo funkcijų sutrikimus.

 „Ši terapija atlieka „ledlaužio“ funkciją, kuri sugeba pralaužti barjerus, kai žmogus nelinkęs į komunikaciją. Todėl ši programa yra naudinga praktiškai visiems, tai apima labai daug išgyvenimų“, – sako doc. dr. Brigita Kreivinienė.

Terapijos sėkmė įrodyta moksliškai

Delfinų terapija prasidėjo 2001-aisiais.

„Auginu vaiką su negalia. Išbandžiau viską. Aš patikiu jums savo vaiką, būkite geri, suorganizuokite jam užsiėmimą su delfinais“, – nuo tokių tėvo žodžių beveik prieš 20 metų visai netikėtai prasidėjo pirmojo vaiko su autizmo negalia iš Lenkijos pažintis su delfinais.

Dar vadovaujant Lietuvos jūrų muziejui a. a. Aloyzui Každailiui buvo pradėta puoselėti mintis, kad Lietuvoje būtų galima pradėti vystyti delfinų terapiją. Vėliau, jau vadovaujant dabartinei vadovei Olgai Žalienei, pradėta kalbėti ir apie galimybę, jog šalia delfinariumo galėtų atsirasti terapijos centras, kuriame būtų teikiama pagalba šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius negalią. Tais pačiais metais į Jūrų muziejų kreipėsi kone visiškai viltį praradęs vyras, auginęs autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką. Taip sutapus norams ir aplinkybėms duotas ženklas startui – prasidėjo pirmieji užsiėmimai.

Anuomet delfinų terapija buvo visiškai naujas dalykas. Nieko stebėtina, kad ir reakcijų buvo įvairių – vieni skatino, kiti stabdė. Tiesa, ir darbo aplinka buvo visai kita nei dabar – tai buvo didžioji pasirodymų salė. Beje, jau tada užsiėmimus vertino neurologai, psichiatrai, stebėję Muziejaus specialistų darbą su vaikais ir delfinais. Nepaisant to, kad užsiėmimai buvo vykdomi labiau žaidimų terapijos forma, iškart buvo gautos teigiamos tėvų, auginančių vaikus su negalia, nuomonės.

Po trejų tokio darbo metų buvo atliekamas pirmasis biomedicininis tyrimas. Jo vadovas buvo prof. Algimantas Kirkutis. Rezultatai buvo džiuginantys – delfinų terapija buvo paveiki 80 procentų atvejų.

Doc. dr. B. Kreivinienė prisimena, kad po sėkmingų biomedicininių tyrimų prasidėjo ir kiti moksliniai tyrimai, kurie parodė ir socialinius pokyčius po delfinų terapijos.
„Šis fenomenas buvo vis labiau ir labiau atvertas“, – džiaugiasi ji.

Nuo pieštuko iki modernaus terapijos centro

Būtent doc. dr. B. Kreivinienė yra kompleksinės terapijos sumanytoja. Ji skyrė daug laiko bei pastangų, įkurdama ir patį terapijos centrą. Mokslininkė neslepia, kad iš pradžių tai buvęs nemenkas iššūkis. Prie paties Centro kūrimo prisidėjo labai daug žmonių – tai ir vadovė Olga Žalienė, delfinų gerovės specialistas, delfinariumo vadovas dr. Žilvinas Kleiva, kiti Muziejaus profesionalai.

„Kai aš atėjau į šį trijų aukštų pastatą, dar tuomet, su statybiniu šalmu, ir buvau čia pati viena, viskas atrodė neįtikėtinai. Reikėjo apsvarstyti viską: nuo pieštuko iki laboratorijų, sukurti koncepciją“, – pasakoja doc. dr. B. Kreivinienė. 

Pati didžiausia motyvacija jai buvo suvokimas, kad šis centras yra rengiamas, turint labai svarbią viziją: čia padėti sergantiems vaikams. Tačiau, kaip žinia, vienas lauke – ne karys. Tad dr. B. Kreivinienė mena ir lemtingą nuoširdų pokalbį prie arbatos puodelio su Lietuvos Jūrų muziejaus direktore Olga Žaliene.

„Kai matai, kad tai rūpi visiems, kad tai – didžiulė misija, įtikini save nepasiduoti“, – pabrėžia Delfinų terapijos centro vadovė.

Įdirbis buvo įvertintas

Tėvai, auginantys vaikus su negalia, privalo žinoti, kad ankstyva intervencija yra vienas iš svarbiausių faktorių. Delfinų terapijos programa – moksliniu pagrindu sukurta metodika.
Kaip pasakoja doc. dr. B. Kreivinienė, baseinuose su delfinais vykstančios procedūros tik iš šalies gali pasirodyti kaip linksmas pasiplaukiojimas ar žaidimas. Tačiau iš tiesų tai yra griežtai struktūruotas darbas. Dvi savaites vykstantys užsiėmimai – pagalba ne tik vaikui, bet ir jo šeimos nariams.

„Tai vieta, į kurią atėjęs iškart esi priimtas. Specialistai labai draugiški, rūpinasi vaikais kaip savais“, – patirtimi dalijasi vieno iš vaikučių mama.

Laimėjimas buvo staigmena

SAM apdovanojimų „Už sveiką gyvenseną“ laureate tapusi doc. dr. B. Kreivinienė sako nė nežinojusi, kad pretenduoja gauti apdovanojimą, todėl tai jai buvusi didelė staigmena:

„Tai – ir malonus siurprizas, ir didelis įsipareigojimas. Esu sveikos gyvensenos ambasadorė. Būdama tame nuostabiame renginyje, savęs klausiau, ką dar prasmingo galiu padaryti, kad padėčiau žmonėms su negalia? Šis mano įdirbio įvertinimas Sveikatos apsaugos ministerijoje neabejotinai yra maloni patirtis, jaučiu pasitikėjimą“, – sako mokslininkė ir priduria, kad labiau nei apdovanojimas ją sujaudino aplinkinių žmonių besąlygiškas palaikymas ir gražūs žodžiai.

SAM Spaudos tarnyba

Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Ministerijos apdovanojimai: sveikatingumo žygių idėja, nešanti socialinę žinutę (554/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0