Dažnai keliaudami viešuoju transportu, lankydamiesi masiniuose renginiuose ir šiaip sukiodamiesi tarp žmonių, susiduriate su didesne tikimybe pasigauti kokį nors virusą. Infekcijos rizika išauga ir jei jūsų imuninė sistema nėra labai stipri. Bet ar žinojote, kad tikimybė kuo nors užsikrėsti priklauso ir nuo kalbos, kuria kalbate?

Japonų mokslininkas Sakae Inouye dar 2003 metais, kai didžiausią grėsmę kėlė SARS epidemija, iškėlė hipotezę, kad viruso plitimo greitis priklauso ir nuo kalbos, kuria žmonės kalba. SARS virusas kilo Kinijoje, tačiau, nepaisant didelio turistų iš šios šalies skaičiaus, Japonijoje didesnių visuomenės sveikatos problemų buvo išvengta. JAV SARS išplito kur kas labiau. Manoma, kad japonams padėjo dėmesys švarai ir tvarkingas rekomendacijų laikymasis. Tačiau Inouye nuomone, kai kurios kalbos tiesiog yra saugesnės.

Kaip taip gali būti? Visi žino, kad kosėjant ir čiaudint reikia prisidengti burną, nes žmogaus nosį ir burną palikę lašeliai su įvairiais patogenais gali nuskrieti išties didelį atstumą. Tačiau kalbėdami mes taip pat skleidžiame tuos lašelius. Kaip pastebėjo Inouye, anglų kalboje yra daugiau duslių, sprogstamųjų priebalsių, kurie skatina seilių išstūmimą į aplinką. Be to, kalbėdami anglakalbiai naudoja daugiau oro, taip stumdami savo patogenus tolyn į aplinką.

Šios idėjos vėl buvo prisimintos dabar. Japonija vėl yra arti pirminio COVID-19 židinio, Kinijos, tačiau šioje šalyje nustatyti tik 17292 šios ligos atvejai. Tai - labai geras rodiklis, žinant pandemijos situaciją pasaulyje. Palyginimui, Rumunijoje užfiksuota 21,4 tūkstančiai COVID-19 atvejų, Jungtinėje Karalystėje - beveik 300 tūkstančių, JAV - daugiau nei 2 milijonai.

Žinoma, niekas negali paneigti, kad japonus apsaugojo ir jų švara, disciplina ir gebėjimas laikytis naujų higienos standartų. Tačiau tikėtina, kad savo vaidmenį COVID-19 plitime suvaidino ir kalba. Kalbėdami japonai tiesiog išstumia mažiau oro ir lašelių su virusais (pažiūrėkite šį vaizdo įrašą)

Kalti ne tik tie priebalsiai. Kinai ir japonai apskritai kalba mažiau nei kiti. Taip yra ne dėl to, kad jie būtų tylūs ir santūrūs žmonės. Tiesiog tų kalbų ypatybės nulėmė, kad savo žodžiuose jie sutalpina daugiau informacijos. Kitaip tariant, tą pačią informaciją jie perduoda panaudodami mažesnį skiemenų skaičių. Pagal informacijos tankį šnekamojoje kalboje ypač nepasisekė ispanams - jiems tenka pasakyti daugiausiai skiemenų, kad išdėstytų tą patį informacijos kiekį.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Europos vaistų agentūros Ekstremaliųjų situacijų darbo grupės informacija dėl neseniai atnaujintų COVID-19 vakcinų naudojimo (199/0) 

Naująją COVID-19 atmainą ne visada aptinka savikontrolės testai (4334/0) 

Lietuvoje – 1487 (1350542) koronaviruso atvejų (4578/0) 

Lietuvoje – 58 (1348995) koronaviruso atvejų (4472/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0