Dėl pasikeitusio dominuojančio gyvenimo būdo, vis daugiau žmonių kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų. Stresas, neigiamų naujienų perteklius, baimė dėl ateities, nuolatinis skubėjimas - visas tai nėra sveika jūsų protinei sveikatai. Ir šie sutrikimai keičia jūsų smegenis.

Depresija ypač stipriai paveikia hipokampo regioną. Tai - už atmintį ir mokymąsi atsakingas smegenų regionas, dar atsakingas už emocijų susiformavimą. Kaip rodo naujas tyrimas, depresija sergančių žmonių hipokampai ima trauktis ir mažėti. Hipokampo susitraukimas yra siejamas su senatvine demencija, todėl mokslininkai mano, kad depresija sergančių žmonių protas senstant anksčiau praranda aštrumą.

Tačiau tai, kad depresija mažina svarbios smegenų dalies dydį nėra toks jau stebinantis atradimas. Visi žino, kad depresija žaloja ne tik protą, bet ir kūną. Mokslininkus kur kas labiau nustebino, kas įvyksta, kai depresija ir nerimas veikia kartu.

Mokslininkai ištyrė apie 10 tūkstančių žmonių, kad išsiaiškintų depresijos ir nerimo poveikį smegenims. Jie išsiaiškino, kad šie sutrikimai smegenis veikia skirtingai, kai žmogų kamuoja vienu metu. Ankstesni tyrimai neatsižvelgė į tai, kad didelė dalis depresija sergančių žmonių kenčia ir nuo nerimo. Mokslininkų nuostabai, kai žmogus serga depresija ir nerimo sutrikimais, jo smegenų migdolinė sritis padidėja. Be to, kitų regionų mažėjimas nėra toks pastebimas, lyginant su atvejais, kai žmogus serga tik depresija.

Migdolinė sritis yra atsakinga už emocinį atsaką, bet taip pat dalyvauja ir atminties formavime bei sprendimų priėmime. Mokslininkai kol kas negali pasakyti, ką reiškia šie tyrimo rezultatai. Jie tiesiog žino, kad depresija ir nerimas kartu žmogų paveikia kitaip nei šie sutrikimai atskirai. Ir tai yra labai svarbu.

Didelė dalis depresija sergančių žmonių serga ir nerimu. Šis tyrimas rodo, kad nerimas tarsi panaikina dalį depresijos poveikio smegenims. Tai reiškia, kad kiti tyrimai, ieškantys ryšio tarp smegenų tūrio ir depresijos, gali pateikti netikslius duomenis. Depresija smegenų tūrį mažina labiau nei manyta anksčiau. Ir tai gali paaiškinti, kodėl depresija sergantys žmonės susiduria su žymiai didesne Alzheimerio ligos rizika.

Parengta pagal:
Volumetric brain differences in clinical depression in association with anxiety: a systematic review with meta-analysis 

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Kodėl sausio mėnesį žmones dažnai užklumpa niūrios emocijos ir kaip jas įveikti? (396/0) 

Gerosios bakterijos padeda ne tik virškinti, bet ir valdyti stresą bei nerimą (499/0) 

Pataria psichoterapeutas: kaip sulaukti Kalėdų nepavargus ir geros nuotaikos (207/0) 

Rudens ir žiemos depresija tikrai egzistuoja: gydytoja psichiatrė pataria, kaip sau padėti (545/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0