Apsauginės gleivės, kurias gamina šliužai, įkvėpė sukurti naujus biologinius klijus, kurie galėtų sukelti perversmą medicinoje, – rašo bbc.com.

Šie „bio-klijai“ yra neįtikėtinai stiprūs, prisitaikantys prie kūno judesių, prilimpantys prie drėgnų paviršių. Mokslininkų komanda iš Harvardo universiteto (Harvard University) jais naudodamasi netgi sugebėjo „užlopyti“ skylę kiaulės širdyje.

Iki šiol buvo susiduriama su sunkumais išbandant įvairius klijus drėgme – juk įsipjovus į pirštą ir nuplovus žaizdelę po tekančiu vandeniu, joks pleistras tvirtai nesilaikys, jei prieš tai tinkamai nenusausinsite rankų.

Mokslininkai iš minėto universiteto (The university's Wyss Institute for Biologically Inspired Engineering), galvodami apie šią problemą, atkreipė dėmesį į šliužą, vadinamą kisliuoju arionu (lot. Arion fuscus), kuris apsaugai nuo plėšrūnų išskiria lipnias gleives.

„Bio-klijai“ buvo pagaminti iš dviejų komponentų – natūralios šliužų gleivėse rastos rišamosios medžiagos ir biocheminio absorbento. Pirmasis užtikrina lipnumą dėl vykstančios krūvių sąveikos (klijai turi neigiamą krūvį, o organizmo ląstelės – teigiamą). Tokiu būdu klijai tarsi „suauga“ su audinio paviršiumi. Antroji sudedamoji dalis padeda atlaikyti fizinių jėgų poveikį, tempimą.

Bandymai, publikuoti žurnale „Science“, parodė, jog klijai yra nežalingi organizmo audiniams ir tris kartus stipresni už bet kokias kitas medžiagas iki šiol naudotas medicinoje.

„Mes įveikėme didžiulę šių laikų medicinos problemą ir atvėrėme naujas galimybes. Gauta medžiaga būtų plačiai pritaikoma – ji pakankamai tvirta, tačiau kartu ir elastinga, dėl to gali prisitaikyti prie gyvo audinio, pavyzdžiui širdies ar plaučių, judėjimo“, – komentavo mokslininkai.

Manoma, kad „bio-klijai“ galėtų būti pritaikyti kaip pleistrai, klijuojami ant odos paviršiaus, arba kaip injektuojamas tirpalas, kuris „užlopytų“ giliau esančias žaizdas ir pats savaime suirtų žaizdai užgijus. Taip pat šie klijai galėtų būti naudojami priklijuoti medicininiams aparatams kūne, pavyzdžiui, širdies elektrostimuliatoriams. Teigiama, kad klijai prilimpa per 3 minutes, o per pusvalandį tampa tokie tvirti kaip kremzlė.

Žinoma, kol kas vyksta pradiniai bandymai ir klijai dar negali būti taikomi gydymui, tačiau tikimasi, kad vieną dieną jie taps neatsiejama medicininių pagalbos priemonių dalimi.

Parengė Justina Karpavičiūtė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Avių vilnos keratinas žaizdų gydymui – naujas KTU ir partnerių projektas (494/0) 

Vaistininkė apie žaizdas: kada klijuoti pleistrą, o kada tvarstyti? (283/0) 

Šiemet dažniausiai susižaloja dviratininkai ir maudynių mėgėjai (273/0) 

Įkvėpimas iš gamtos - iš gyvatės nuodų mokslininkai sukūrė kraujavimą stabdančius superklijus (632/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0