Spalio 15 d. pasaulyje yra minima Kūdikių netekties diena (Baby Loss Awarness Day), kuri buvo pradėta minėti JAV 1983 metais. Šią dieną prisimenami visi mažyliai, išėję per anksti – tai šeimų netektys persileidimo metu, negyvagymiai ar mirę kūdikiai, kurie išvydo šį pasaulį. Tą dieną sutartą valandą negimusių kūdikių atminimui pagerbti ant palangių uždegamos žvakutės. Tai būdas parodyti pasauliui, jog esame neabejingi kitų skausmui, kuriant tarpusavio palaikymo tinklą, siekiant nepalikti gedėti vienų negimusio kūdikio tėvų. Pasauliui pranešama, kad šie vaikučiai yra, buvo ir toliau gyvena savo artimųjų mintyse ir širdyse.

Ar šią dieną minėsime Lietuvoje? Nors tai vis dar tema, kuria mažai kalbama, bet statistika visame pasaulyje teigia, kad kas ketvirtas nėštumas baigiasi persileidimu, taip pat dažnos ir kūdikių iki vienerių metų mirtys (apibendrinus tokių šeimų Lietuvoje yra 4000 kiekvienais metais). Vaiko netektis (nėštumo, gimdymo metu ar po gimimo) yra priskiriamas komplikuoto gedulo patyrimui. Sielvartas tampa komplikuotas dėl padidinto kaltės jausmo, aplinkinių ignoravimo įvykusios netekties bei dėl staigios, nelauktos ir netikėtos netekties stiprumo. Tėvų sielvartas yra labai susijęs su tuo, kiek nėštumas ir kūdikis buvo lauktas bei dėl visuomenės požiūrio ir palaikymo (jo trūkumo). Dažniausiai kūdikio netektis, o ypač persileidimo ar priešlaikinio gimdymo metu mirę kūdikiai yra apgaubti tabu mūsų visuomenėje. Kūdikiai yra nepažįstami kitiems ir aplinkiniai jų nesuvokia kaip realiai gyvenusiais, taigi nėra jokių prisiminimų apie juos, kuriais galėtų dalinti tėvai su aplinkiniais, o tai apsunkina ir komplikuoja gedėjimą, tėvai jaučiasi izoliuoti ir neturintys teisės gedėti.

Gedėjimą daro komplikuotą tai, kad apie vaiko netektį vengiama kalbėti, jei nėštumas nutrūko ankstyvojoje stadijoje – dažniausiai net aplinkiniai nesužino apie įvykusią netektį. Dėl to, tėvams gedėti nėra tinkamų aplinkybių – nėra laidotuvių, kapo ir atsiminimų. Taip pat kūdikio netektis – tai dažnai labai staigus ir visiškai netikėtas įvykis, kurį suvokti ir priimti reikia labai daug laiko. Tėvai, kurie labai laukė savo kūdikio – įvykus netekčiai turi su juo ir atsisveikinti. Dar daug tėvų ir jų artimųjų nežino: laidoti – nelaidoti. Tai apibrėžia nauji priimti įstatymai, nes Lietuvos visuomenė ne kartą yra pareiškusi valią ir atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje žmogaus vaisius (vaisiai) būtų laidojami kaip anatominė mirusiųjų kūnai. 2017 m. gruodžio 7 d. Nr. XIII-857 LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404, 1,2,6,13,15,25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatyme (įstatymas įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 1 d.) pasikeitė sąvokos ir žmogaus palaikai apibrėžiami, kaip mirusio žmogaus kūnas, jo dalys, priešlaikinio gimdymo vaisius, taip pat žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, kai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra išreikšta tėvų (vieno iš tėvų) valia vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės kremuoti ir (ar) laidoti.

Pagal 2018 m. gegužės 10 d. Nr. V-570 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl Žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės atidavimo tėvams (vienam iš tėvų) kremuoti ir (ar) laidoti tvarkos aprašo patvirtinimo žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės įgavo teisę būti paimtas (-ti) iš gydymo įstaigos, kai to pageidauja tėvai (vienas iš tėvų). Šio įsakymo II skyrius numato vaisiaus atidavimo tėvams (vienam iš tėvų) tvarką: „vaisius atiduodamas tėvams (vienam iš tėvų) kremuoti ar laidoti, jeigu pateikiamas įstaigos vadovui prašymas ne vėliau kaip per keturias dienas nuo ginekologinės procedūros atlikimo moteriai dienos“, o „įstaigos vadovo paskirtas darbuotojas privalo tėvams (vienam iš tėvų) atiduoti vaisių ne vėliau kaip per vieną dieną nuo prašymo gavimo dienos“, tėvams pasirašant, kad vaisių iš gydymo įstaigos pasiėmė. Šio įsakymo baigiamosiose nuostatose atkreipiamas dėmesys, kad „jeigu tėvai (vienas iš tėvų) nepasiima vaisiaus per tris dienas nuo Prašymo pateikimo sveikatos priežiūros įstaigos vadovui dienos, vaisius kremuojamas ir (ar) laidojamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Taip pat žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės gali būti garbingai ir teisėtai palaidotas (-ti) pagal 2018 m. gegužės 2 d. Nr. 409 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. Nutarimo Nr. 1270 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimą (įsigaliojo nuo 2018-05-07) išduodant leidimą laidoti, skiriant kapavietę neatlygintinai arba nišą kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiant išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Pagal šį nutarimą kreipiantis ir pildant prašymą dėl laidojimo vietos ar kremavimo ir kremuotų palaikų laikymo, pateikiamas Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumento išrašas, t.y. gydymo įstaigos išduotas medicininis išrašas/siuntimas (forma Nr. 027/a) moteriai, kurios vaisių (vaisius) iki 22 nėštumo savaitės norima laidoti. Duomenys nurodomi moters, data, išduoto medicininio išrašo išdavimo data. Šie teisės aktai įteisino sąmoningų Lietuvos piliečių teisėtą valią pagarbiai elgtis su žmogaus gyvybe nuo pradėjimo momento iki mirties.

Netekus kūdikio skausmą stipriausiai išgyvena abu tėvai, nes jie svajojo ir laukė kūdikio kartu. Taigi ir netekus kūdikio, nors ir reaguojame skirtingai, visgi partneris yra pagrindinė atspirtis ir parama. Dažnai tai yra vienas didžiausių išbandymų partneriams. Ši patirtis yra didelis išbandymas, tačiau jį įveikus, tai galimybė dar labiau suartėti, suprasti ir užjausti vienas kitą. Tėvai turi “išgyventi“ gedulą, įprasminti netektį. Kiekviena šeima turi skirti laiko ir atsisveikinti su kūdikiu: duoti vardą, palaidoti ar įamžinti kitais būdais vaikučio atminimą. Ritualų atlikimas svarbus, nes tai padeda atsisveikinti su kūdikiu ir įprasminti jo buvimą šioje žemėje.

Kai kuriose Lietuvos ligoninėse jau yra teikiama psichosocialinė pagalba, vyksta paramos grupės VŠĮ „Ugdymo ir konsultavimo centre“ ir Kauno arkivyskupijos šeimos centre, savitarpio pagalbą teikia tėvų asociacijos „Gandras“ ir „Padedu augti“. Tėvų asociacija „Padedu augti“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje, mirus naujagimiui Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje dovanoja drabužėlį, taip pat pasiūlo įamžinti mirusių naujagimių atminimą pasidarant kojytės ir rankytės anstpaudėlius.

VŠĮ „Ugdymo ir konsultavimo centras“ bei „Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“ 2018 m. dalyvavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektų atrankos konkurse ir gavo finansavimą projektui Šeimos ašara (Kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms netekusioms kūdikio). Šio projekto dėka išleido paramos bukletus šeimoms netekusioms kūdikio. Bukletuose yra pateikiama gedinčių tėvų patirtis, specialistų rekomendacijos. Bukletų vertimui ir leidybai gautas „Sands“ (Stillbirtth and neonatal death charity) leidimas, 2018. „Sands“ yra registruota labdaringa organizacija, veikianti Anglijoje, Velse ir Škotijoje. Bukletai trumpai ir struktūruotai atsako į 10 tėvelių rūpimų temų: „Kai kūdikis miršta prieš gimstant“, „Atsisveikinimas su kūdikiu“, „Tėčiams“, „Pagalba vaikams po kūdikio netekties“, „Šeimai ir draugams“, „Informacija ir parama seneliams“, „Kitas nėštumas“, „Seksualiniai santykiai po kūdikio mirties“, „Grįžimas į darbą po kūdikio mirties“ ir bukletas, skirtas medicinos personalui: „Bendravimo su kūdikio gedinčiais tėvais rekomendacijos medicinos personalui“. Bukletus greitu laiku bus galima skaityti http://www.kudikionetektis.lt/ puslapyje.

Patyrus kūdikio netektį ir neišgedėjus šio sielvarto į gyvenimą žvelgiama praradimo žvilgsniu arba sielvarto jausmai nukeliami nustumiami, tam, kad būtų galima „išgyventi“ kasdienybėje. Tačiau sielvartas niekur nedingsta, o labiau apverčia visą šeimos gyvenimą. Tam, kad gytų netekties skausmas svarbu juo jautriai rūpintis. Kauno arkivyskupijos Šeimos centre teikiamos individualios tęstinės psichosocialinės konsultacijos netekus kūdikio nėštumo metu ar po gimdymo ir palydėjimas gedėjimo procese. Šeimos ir pavieniai asmenys kviečiami dalyvauti savaitgalinėse „Rachelės vynuogyno rekolekcijose“ (parengtos pgl. hab. dr. Theresa Burke metodiką, kuri buvo kuriama virš 15 metų . Šis modelis išplitęs virš 40 pasaulio šalių). Šios rekolekcijos paliečia žmogaus emocinį, psichologinį ir dvasinį lygmenis Rekolekcijų tikslas atverti praradimo skausmą, išgedėti sielvarto jausmus, atrasti naują gyvenimo perspektyvą, žvilgsnį į gyvenimą, į savo gyvenimo istoriją ir į save pačią, į savo moteriškumą ir į vyriškumą, naujai atrasti motinystę ir tėvystę. „Rachelės vynuogyno rekolekcijos“ būtent ir yra tokia saugi vieta skausmo atvėrimui ir gijimui.

Šeimos, susidūrusios su netektimi, gali kreiptis:

Ugdymo ir konsultavimo centras - www.kudikionetektis.lt – +370 676 87545

Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“ (Klaipėdos regione) - +370 614 10925

Kauno Arkivyskupijos šeimos centras, Rachelės vynuogyno rekolekcijos - 8 37 321122

Asociacija “Padedu augti” Šeimos gerovės specialistai - www.padeduaugti.lt +370 677 81570.

Autoriai: Kristina Navickienė, psichologė (Ugdymo ir konsultavimo centras);

Aušra Mazgienė, Kauno klinikų Neonatologijos ir akušerijos ir ginekologijos klinikų socialinė darbuotoja;

Jelena Bachlina, medicinos psichologė, asociacijos “Gandras“ pirmininkė;

Aušra Bačėnė, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro socialinė darbuotoja, profesinių santykių konsultantė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Sunki liga neturi palaužti sielos – emocinė pagalba moterims pasiekiama ranka (149/0) 

Krizinių įvykių psichologinės pagalbos skambučių centras nuo šiol konsultuos ir dėl savižudybės grėsmės (211/0) 

Klaipėdos universiteto ligoninė atveria dienos stacionarą būsimoms mamoms (158/0) 

Šeimų lankymo specialistės – ramstis pirmosioms 325 šeimoms, laukiančioms ir auginančioms naujagimius (175/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0