Jei dar neteko iš bičiulių ar giminaičių išgirsti, kad lankosi pas osteopatą patys ar veda ten vaikus, neabejokite: netrukus tikrai apie tai išgirsite. Nes tai – gana nauja, bet jau spėjusi tapti madinga alternatyviosios medicinos sritis.

Osteopatija nežada nei stebuklų, nei panacėjų ir netgi visai neprieštarauja tradicinei medicinai, yra puikiai suderinama su kitais gydymo metodais tik... akcentuoja elementarią tiesą: žmogus yra ne atskiri organai, o jų visuma. Ir net menkiausi pakitimai vienoje srityje gali ristis per visą kūną tarsi sniego kamuolys, sukeldami pakitimus ir prišaukdami ligas, atrodytų, visai nesusijusias su tuo pirmuoju impulsu. Šis principas ypač akivaizdus kūdikystėje.

Kas yra osteopatija ir ką ji gydo?

Osteopatija kol kas yra dar gana jauna medicinos sritis, priskiriama alternatyviajai medicinai. Jos tikslas – atkurti kūno pusiausvyrą, subalansuoti organizmo struktūrą ir funkcijas, sutelkti vidinius žmogaus resursus bei aktyvinti organizmo savireguliacijos gebėjimą. Osteopatas apčiuopia pirminius simptomus, kurie yra ligos priežastis, bei padeda koreguoti visų organizmo sistemų veiklą. Osteopatijos rankiniai (manualiniai) metodai
išsiskiria savo švelnumu, saugumu ir lankstumu, jie pritaikomi atsižvelgiant į kiekvieno paciento būklę, todėl šis gydymas tinka bet kokio amžiaus žmonėms, taip pat nėščiosioms ir kūdikiams.

Kaip Jūs pati susidomėjote osteopatija?

Vos baigusi akušerijos mokslus, pradėjau dirbti informacinėje įmonėje su vaistais. Tačiau po kurio laiko supratau, kad noriu grįžti į mediciną, ir būtent į alternatyviąją, mat čia daugiau dėmesio skiriama bendražmogiškiems dalykams. Osteopatija kaip tik ir sužavėjo savo požiūriu į žmogų kaip į visumą.

Klasikinė medicina dažniausiai gydo žmogų dalimis: kardiologias – širdį, okulistas – akis. Jei susergi ir pradedi ieškoti tikrosios ligos priežasties – dažnai nutinka taip, kad medikai siuntinėja ratu nuo vieno specialisto pas kitą.

Osteopatai gydo kiek kitaip. Čia žmoguje visų pirma ieškoma ne ligos, o sveikatos, siekiama atkurti organizmo funkciją ir paskatinti jį gyti. Osteopatas tik padeda pakoreguoti atsiradusius sutrikimus arba, kaip mes vadiname, disfunkcijas. Juk viena disfunkcija gali lemti kitas, nes organizmas adaptuojasi, prisitaiko prie tam tikrų pokyčių. Pavyzdžiui, nikstelėjote koją. Jei ji „neatstatyta“ iš karto, mūsų kūne vyksta įvairiausi pakitimai, sukelti šios būklės: kad būtų patogiau vaikščioti, atitinkamai pakrypsta sąnariai, pasisuka klubai, juosmuo, ir taip nuo kojos pakitimai gali pakilti iki galvos. Štai čia ir netikėtumas: jus ima varginti galvos skausmai, o jų priežastis, pasirodo, pėdoje.

Vadinasi, šiuo atveju reikėtų gydyti būtent pėdą – ir liausis skaudėjusi galva?

Iš esmės taip. Kol dėl nikstelėtos kojos pradėjo skaudėti galvą – turėjo praeiti nemažai laiko, taigi visame organizme per tą laiką įvyko daugybė pakitimų ir prisitaikymų, jis adaptavosi, kad su esama disfunkcija galėtų kuo geriau funkcionuoti. Todėl osteopato darbas – koreguoti ne atskirus sutrikimus, o padaryti taip, kad pokyčiai vyktų visuose lygiuose, per visas sistemas. Nepaprastai svarbu matyti visumą, susitelkti į viso oganizmo sveikatą, koreguoti taip, kad įsijungtų paties žmogaus savigydos, savireguliacijos mechanizmai.

Ar vaikams taip pat galima taikyti osteopatinį gydymą?

Be abejo. Tiesa, vaikų osteopatija yra šiek tiek kitokia nei suaugusiųjų. Jei moki gydyti vaiką – gali gydyti ir suaugusįjį. Bet jei gydai tik suaugusįjį, tai tie patys metodai netiks vaikui. Vaiko ir suaugusiojo gydymas labai skiriasi. Vaikai yra jautresni, jų visa struktūra yra kitokia nei suaugusiųjų.

Kada vaikui gali prisireikti osteopato?

Nuo pat gimimo. Gaila, kad osteopatai nedirba gimdymo namuose, kartu su pediatrais, – ką tik gimusio kūdikio apžiūra galėtų būti ypač naudinga. Prancūzijoje atlikti tyrimai parodė, kad 90 proc. naujagimių vos gimę yra teigiamai įvertinami pagal APGAR skalę. Tačiau net 80 proc. jų jau būtų pravartus osteopatinis gydymas arba priežiūra, nes jų organizme jau yra tam tikrų disfunkcijų, kurių kol kas pediatrai neįvardija kaip didelių sutrikimų, bet nesklandumai tikrai pasimatys vėliau.

Kas tai per sutrikimai? Ar juos gali pastebėti, pavyzdžiui, pati mama?

Kai kurie požymiai akivaizdžiai parodo, kad verta pasikonsultuoti su osteopatu. Visų pirma tai – bet koks nukrypimas nuo įprasto sklandaus gimdymo: jei jis buvo labai greitas ar pernelyg užsitęsęs, jei naudotos  pagalbinės priemonės (pavyzdžiui, vakuuminė absorbcija, žnyplės), taip pat jei atliktas cezario pjūvis, vaisius gimė sėdmenine pirmeiga, visais šiais atvejais osteopato apžiūra yra kone būtinybė.

Vėliau apie tai, kad ne visos sistemos veikia sklandžiai, signalizuoja įvairiausi požymiai. Pavyzdžiui, žindymo sunkumai, gausus atpylinėjimas, virškinimo, miego sutrikimai. Jau nė nekalbu apie kaukolės, stuburo deformacijas, kurios yra matomos. Atkreipkite dėmesį – gydytojai dažnai to nelaiko sutrikimu, konstatuoja, kad vaikas išaugs. Vis dėlto pasireiškus tokiems simptomams, osteopatinis gydymas padėtų užbėgti už akių daugeliui bėdų ateityje. Jei pakitimai nekoreguojami, ilgainiui vaiko organizmas adaptuojasi, o minėtos bėdelės išlenda per kitas organizmo sistemas – gali rastis ortodontinių problemų, ideopatinė skoliozė, kai nežinia dėl ko iškrypsta stuburas, kartotis dažni otitai, astmos, alerginės reakcijos. Taip atsiranda pačių įvairiausių ligų, kurios pasireiškia vėlesniame laikotarpyje, nors priežasties vertėtų ieškoti dar kūdikystėje.

Daugelis negydytų sutrikimų apie save praneša tuo metu, kai vaikas „vertikalizuojasi“ – pradeda sėdėti, stotis, vaikščioti. Jei yra organizmo pokyčių – vaikas gali sėstis, apsiversti ant kito šono, stotis vėliau nei jo bendraamžiai arba apskritai praleisti kurį nors svarbų vystymosi periodą, pavyzdžiui, šliaužimą.

Iš esmės mažo vaiko gydymas – tai yra suaugusio žmogaus gydymas, gydymas į ateitį. Gydai nuo dalykų, kurie beveik nepastebimi šiandien, bet kada nors gali virsti ligomis. Todėl gydant mažą padedama suaugusiajam.

Vadinasi, net ir profilaktinė vaiko apžiūra pas osteopatą yra naudinga, tai nebus beprasmis ligos ieškojimas, tiesa?

Žinoma. Kadangi kol kas osteopatija pas mus yra gana nauja sritis, atvejai, kad žmonės kreiptųsi į osteopatą profilaktiškai, – retenybė. Dažniausiai ateinama jau pasireiškus ligai. Būtų idealu, jei kiekviena mama galėtų atvežti vaikutį bent jau apžiūrėti. Jei nereikia gydymo – valio, tegul sėkmingai auga. O jei nėra viskas gerai (pavyzdžiui, ryškėja raumenų tonuso pakitimai, žindymas nepakankamai sklandus), į visa tai jau vertėtų atkreipti dėmesį.

Tarkim, kūdikiui nepavyksta ištraukti pieno. Juk čiulpimas – tai refleksas, čia viskas turėtų vykti natūraliai ir sklandžiai. Bet jei vaikučiui nepavyksta burnyte sudaryti vakuumo ir patogiai žįsti – vadinasi, kažkas ne taip. Atpylinėjimas – irgi vienas požymių, kad gali būti užspausta kūdikio pakaušinė dalis, dirginami tam tikri nervai, kurie reguliuoja žarnyno veiklą. Todėl būtų gerai, jei vaiką osteopatas apžiūrėtų kuo anksčiau.

Aš nė nekalbu apie atvejus, kai sutrikimas jau yra akivaizdus. Tada osteopatas gali puikiausiai papildyti medikamentinį gydymą ir padėti vaikui greičiau pasveikti, tinkamai vystytis ir augti.

Dar viena bėda, dažnai pasitaikanti kūdikiams, – pilvuko diegliai. Ar ir ją būtų galima įveikti apsilankius pas osteopatą?

Taip, tikrai daugeliu atvejų galime padėti. Kūdikių pilvuko dieglius dažniausiai sukelia po gimdymo susidariusi įtampa tarp dviejų ertmių – krūtinės ir pilvo. Subalansavus šias dvi ertmes diegliukai arba sumažėja, arba visai išnyksta. Tai procedūra, po kurios gali palengvėti ir vaikučiui, ir jo tėvams.

Ar galima osteopatiją taikyti nėštumo metu?

Be abejo. Ne paslaptis, kad daugelis naujagimių sutrikimų užsimezga dar antenataliniu laikotarpiu, atsiranda dar kūdikiui būnant įsčiose. Todėl būtų geriausia, jei būsima mama, dar tik planuodama nėštumą, apsilankytų pas osteopatą ir visų pirma pasirūpintų savo pačios organizmu. Juk nėštumo metu jos kūno laukia didžiuliai biomechaniniai ir neuromotoriniai pokyčiai, tai, kas tuo metu vyksta organizme, – tikras „kosmosas“.

Ir žinome, kad būtent tada, kai organizmas nesugeba adaptuotis prie vykstančių pokyčių, pradeda lįsti bėdos. Pavyzdžiui, kad ir įvairiausi skausmai.

Vaisiaus vystymąsi gali paveikti labai daug veiksnių – jo padėtis, gimdos padėtis, dariniai gimdoje, mamos persirgtos ligos, vartoti vaistai, emocinis fonas. Nėštumo metu mainosi visa struktūra, sąnariai ir audiniai įgauna naują kokybę, viskas labai smarkiai keičiasi. Taigi tuo metu labai svarbu subalansuoti nėščiosios organizmą.

Po gimdymo taip pat rekomenduojama apsilankyti pas osteopatą. Šiuo periodu organizme vėl viskas keičiasi, vyksta procesai, padedantys grįžti į pirminę padėtį. Tuomet osteopatas galėtų pagelbėti subalansuoti visą organizmą, kad šie procesai vyktų sklandžiau. Tai – anaiptol ne smulkmena. Tikriausiai teko ne kartą girdėti, kaip moterys dalijasi įspūdžiais po sunkaus antro nėštumo ir stebisi, kad pirmas praėjo gana lengvai, sklandžiai.

Tokia eiga rodo, kad organizmas veikiausiai nebuvo sėkmingai atsigavęs gimus pirmam vaikučiui.

O ką pasakytumėte apie daugybei moterų aktualią galimybę susigrąžinti dailias linijas? Gal osteopatija ir šiuo atveju „daro stebuklus“?

Stebuklingų priemonių, kaip antai piliulės, kurią išgėrus imtų mažėti svoris, osteopatai neturi. Po gimdymo svorį labiausiai lemia medžiagų apykaitos ir hormonų sistemos. Kai nėra šių sistemų balanso, organizmas negali atsikratyti antsvorio. Subalansavus visas organizmo sistemas pačiai moteriai tampa lengviau imtis priemonių ir kontroliuoti savo kūno svorį. Taigi išlieka tas pats principas – svarbu, kad visos sistemos būtų subalansuotos: kaulų ir raumenų, skysčių, hormonų.

Smalsu, kas pasikeitė Jūsų pačios gyvenime atradus osteopatiją? Galbūt teko išsiugdyti naujų įpročių, pakeisti požiūrį ar gyvenimo būdą?

Pažinti žmogų labai sunku. Jei žiūrėtume tik į struktūrą – kaulai, raumenys, – būtų paprasta. Bet yra dar emociniai, dvasiniai dalykai, o juk viskas tarpusavyje susiję. Man osteopatija – tai ne tik kūnas. Tai ir dvasinis kelias, ir požiūris į gyvenimą, žmones, daugybė įvairiausių aspektų. Pamatai, kad neveikia vieni dėsniai, – ieškai kitų. Osteopatija – tai gyvenimas.

Konsultuoja Fizinės gerovės centro osteopatė
BIRUTĖ KRENCIENĖ
Tel. 8 656 22 005, www.osteopatija1.lt

LAURA BARZDAITIENĖ
Mažylio žurnalas

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Osteopatė: „Sveikatos tabletėje nėra, ji - žmogaus kūne“ (1129/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0