Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Nepalikime nė vieno be geriamojo vandens. Žmogaus teisė į saugų geriamąjį vandenį ir sanitariją“. Priminsime, kad Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m.

Pagrindinis dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“, susijęs su geriamuoju vandeniu ir sanitarija, buvo patvirtintas 2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke vykusiame aukšto lygio valstybių ir vyriausybių vadovu susitikime.

Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. Jungtinių Tautų valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių į saugų geriamąjį vandenį ir sanitariją. Esminis naujosios darbotvarkės principas yra „nepalikti nei vieno nuošalyje“. Jos tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms.

Žmogaus teisės į saugų geriamąjį vandenį ir sanitariją yra glaudžiai susijusios su kitomis žmogaus teisėmis. Saugus geriamasis vanduo ir sanitarija yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti kelis su sveikata susijusius tikslus, tarp jų sumažinti vaikų mirtingumą ir sumažinti mirčių dėl nesaugaus vandens, nesaugios sanitarijos ir higienos problemų skaičių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas grupėms, kurioms kyla sunkumų dėl fizinės prieigos prie vandens ir sanitarijos, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, stichinių nelaimių aukoms. Vandens ir sanitarijos įrenginiai ir paslaugos turi būti prieinami visiems be jokios diskriminacijos. Lyčių lygybė yra integruota į visus aspektus, o įgyvendinant žmogaus teises į saugų geriamąjį vandenį ir sanitariją ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterų ir mergaičių poreikiams. Žmogaus teisė į saugų geriamąjį vandenį – tai teisė be diskriminacijos turėti prieigą prie pakankamo, saugaus, priimtino vandens asmeniniam ir buitiniam naudojimui. Žmogaus teisė į sanitariją visiems be diskriminacijos užtikrina būtinas saugias, higieniškas, socialiai ir kultūriškai priimtinas sanitarijos sąlygas, kurios užtikrina privatumą ir orumą.

Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų, kurie apima daugelį politikos sričių ir kurie pakeitė nuo 2000 m. galiojusius Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Nors higienos, vandens ir sanitarijos aspektas susijęs su visais tikslais, svarbiausias šiuo požiūriu yra šeštasis darnaus vystymosi tikslas. Jis įpareigoja pasaulį garantuoti, kad iki 2030 m. kiekvienas Žemės gyventojas galės naudotis saugiu vandeniu, ir apima uždavinius, susijusius su gamtos apsauga ir taršos mažinimu.

Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų šeštojo tikslo „Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją“ uždaviniai:

• Iki 2030 metų pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygias galimybės gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį.
• Iki 2030 metų užtikrinti visiems tinkamas ir lygias sanitarijos bei higienos sąlygas ir panaikinti tuštinimąsi atvirose erdvėse, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių bei pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų poreikiams.
• Iki 2030 metų pagerinti vandens kokybę, mažinant taršą, naikinant sąvartynus ir kuo labiau sumažinant pavojingų chemikalų ir medžiagų išskyrimą, per pusę sumažinant nevalytų nuotekų kiekį ir labai padidinant atliekų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą pasauliniu mastu.
• Iki 2030 metų labai padidinti vandens naudojimo veiksmingumą visuose sektoriuose ir užtikrinti tausų gėlo vandens paėmimą ir tiekimą, siekiant išspręsti vandens stygiaus problemą ir labai sumažinti žmonių, kenčiančių dėl vandens stygiaus, skaičių.
• Iki 2030 metų įdiegti kompleksinį vandens išteklių valdymą visais lygiais, įskaitant ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
• Iki 2020 metų apsaugoti ir atkurti su vandeniu susijusias ekosistemas, įskaitant kalnus, miškus, pelkes, upes, vandeninguosius sluoksnius ir ežerus.
• Iki 2030 metų plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ir paramą gebėjimams stiprinti, skirtą besivystančioms šalims, įgyvendinant su vandeniu ir sanitarija susijusią veiklą ir programas, įskaitant vandens surinkimą, gėlinimą, vandens naudojimo veiksmingumą, nuotekų tvarkymą, atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo technologijas.
• Remti ir stiprinti vietos bendrovių dalyvavimą vandens valdymo ir sanitarijos gerinimo procese.

Kovo 22 d. taip pat minima ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena. Baltijos jūros aplinkos apsaugos dieną 1996 m. paskelbė Baltijos jūros jūrinės aplinkos apsaugos komisija (HELCOM). Šia diena norima atkreipti visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių visuomenės dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra labai svarbi visiems šių valstybių žmonėms, į tai, kad visiems drauge reikia rūpintis jos ekologine būkle. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Pasaulinės vandens ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos dienų paminėjimo renginiai skatina milijonus žmonių susimąstyti apie savo egzistavimą ir tausojantį išteklių naudojimą.

Informaciją pagal įvairius šaltinius parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Natalja Šliachtič

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Micelinio vandens gerbėjams teks prisiminti vieną taisyklę (182/0) 

Ne visų tirtų šulinių ir gręžinių vanduo saugus vartoti (150/0) 

Pasaulinė vandens diena: Lietuvoje geriamojo vandens kokybei keliami aukšti reikalavimai (450/0) 

NVSC kviečia nėščiąsias ir kūdikius auginančias šeimas pasirūpinti šulinių ir gręžinių vandens tyrimais (58/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0