vaistai.lt

Prisidėdami prie oro taršos mažinimo, rūpinamės savo sveikata (399/0) 

Prisidėdami prie oro taršos mažinimo, rūpinamės savo sveikataPagal Europos aplinkos agentūros 2017 m. ataskaitą „Oro kokybė Europoje“, didelės koncentracijos oro tarša vis dar neigiamai veikia europiečių sveikatą, ypač miesto vietovėse. Nors oro kokybė pamažu gerėja, oro tarša yra didžiausias aplinkos sveikatos pavojus Europoje, o didžiausią žalą daro kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO2) ir pažemio ozonas (O3). Dėl oro taršos sukeliamų ligų prastėja gyvenimo kokybė, mažėja vidutinė gyvenimo trukmė. Maždaug 82 proc. Europos gyventojų yra veikiami KD2,5 koncentracijos, kurios lygis viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijose nustatytas vertes. Kietosios dalelės gali sukelti ar apsunkinti širdies ir kraujagyslių ligas, astmą ir plaučių vėžį.

Pagal ataskaitoje pateiktus labiausiai žmonių sveikatai kenksmingų oro teršalų poveikio sveikatai vertinimo duomenis, 2014 m. smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) poveikis nulėmė apytiksliai 428 000 ankstyvų mirčių 41 Europos šalyje, iš kurių apie 399 000 atvejų užfiksuota 28 ES valstybėse narėse. Lietuvoje smulkiųjų kietųjų dalelių poveikis tapo net 3350 ankstyvų mirčių priežastimi. Nustatyta, kad azoto dioksido poveikis tapo apie 78 000, pažemio ozono – 14 400 ankstyvų mirčių priežastimi 41 Europos šalyje, atitinkamai 60 ir 70 žmonių ankstyvų mirčių priežastimi Lietuvoje.

Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat daro įtaką klimato kaitai.

Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių. Siekdama ilgalaikio strateginio tikslo – pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai – Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (toliau – ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d. priimta oro taršos mažinimo direktyva – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

Įgyvendindama šią direktyvą, Lietuva 2017 m. pabaigoje pradėjo rengti Nacionalinį oro taršos mažinimo (valdymo) planą, kuris turėtų padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, dėl šios taršos degraduojančių ekosistemų apimtis ir kt. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Oro teršalų rodikliai Lietuvoje 2017 m. viršijo PSO rekomenduojamus dydžius

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo nebloga. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. 2017 m. nė vienoje oro kokybės tyrimų stotyje šis kriterijus nebuvo viršytas. Vidutinė metinė KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų vietose svyravo nuo 9 iki 35 µg/m³ ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), tačiau daug kur buvo didesnė nei PSO rekomenduojama – 20 µg/m³.

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) vidutinė metinė koncentracija 2017 m. siekė nuo 3 µg/m3 iki 17 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (25 µg/m3), tačiau buvo didesnė nei PSO rekomenduojama – 10 µg/m³.
Azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido, švino, benzeno ir ozono koncentracijos 2017 m. neviršijo ribinių verčių ir nustatytų normų.

Vieno iš policiklinių aromatinių angliavandenilių benzo(a)pireno (B(a)P) vidutinė metinė koncentracija Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje buvo didesnė už nustatytą siektiną vertę (1,0 ng/m3): atitinkamai 1,77 ng/m³, 1,25 ng/m³ ir 1,14 ng/m³.

Benzo(a)pirenas yra šalutinis nepilno degimo procesų produktas, į aplinkos orą patenkantis daugiausia iš stacionarių taršos šaltinių – įrenginių, kuriuose deginamas kietasis kuras (akmens anglis, durpės, mediena), taip pat su transporto išmetamosiomis dujomis. Benzo(a)pirenas yra žinomas kaip imunitetą silpninantis ir galintis paskatinti vėžinius susirgimus teršalas.

Kaip galite prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens – dieną ar porą, o be oro – tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletą paprastų idėjų.

Namuose

  • Mažinkite energijos vartojimą – išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario. Pakeiskite kaitrines lemputes į energiją taupančias.
  • Rūšiuokite atliekas: popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo, o organines atliekas galite panaudoti kompostui (tai taupo energiją ir mažina gamybos metu į aplinką išmetamų teršalų kiekį).
  • Užtikrinkite, kad Jūsų šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Esant galimybėms, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
  • Pasodinti lapuočių medžiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą.
  • Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
  • Lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis.
  • Naudokite mažiau karšto vandens. Vandeniui pašildyti reikia daug energijos, o nusiprausti ir išsiskalbti darbužius galite ir šiltame vandenyje.
  • Jei naudojatės vandens šildytuvu, sumažinkite temperatūrą keliais laipsniais – sutaupysite nemažai pinigų.
  • Naudokite mažai lakiųjų organinių junginių turinčius arba vandens pagrindu pagaminus dažus, lakus, klijus, valiklius.
  • Nerūkykite namuose, ypač jei turite vaikų.
  • Nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.

Pirkite protingai

  • Pirkite naujus buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.
  • Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį.
  • Rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės. Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes.
  • Vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.
  • Pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas.
  • Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Vairuokite protingai

Aplinkos oras ypač teršiamas automobilių išmetamosiomis dujomis. Automobilių išmetami teršalai sudaro didžiąją dalį miestų aplinkos oro taršos:

  • Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip sumažinkite oro taršą.
  • Rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina jūsų automobilio veikimą ir taupo kurą.
  • Rinkitės ekologišką vairavimo būdą.
  • Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovėsite ilgiau nei minutę.
  • Vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos. Atsižvelgdami į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą.
  • Stenkitės važiuoti pastoviu greičiu – tada išmetamų teršalų emisijos yra mažiausios.
  • Oro kondicionieriai ir elektros prietaisai didina degalų sąnaudas – naudokite juos tik tada, kai tikrai būtina.
  • Venkite naudotis automobiliu trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais, kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Valdžios institucijos turi atnaujinti ir plėtoti viešojo transporto ir dviračių takų infrastruktūrą.
  • Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.
  • Nevažiuokite automobiliu vienas – važiuokite apsipirkti su draugais arba kaimynais, pasiūlykite pavežti kolegas arba raskite žmonių, galinčių Jus pavežti.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius

 

Informacija iš:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos