vaistai.lt

Profesorius iš Vokietijos apie naujus prostatos vėžio gydymo būdus (510/0) 

Profesorius iš Vokietijos apie naujus prostatos vėžio gydymo būdusNaujos gydymo technologijos daro stebuklus – vėžys tapo ne fatališka liga, o lėtine, – tokia, kuria sergant galima gyventi daugelį metų. Vėžio liga kaip ir Vėžio ženklo horoskopas: laiku atlikus tyrimus, įvertinus riziką ir aplinkybes bei kiekvienam ligoniui pritaikius tik jam tinkamą gydymą, prognozuojama šviesi ateitis. Taigi šiandien vėžys - jau nebe mirties nuosprendis.

Atrankinės patikros Lietuvoje leidžia pasiekti gana gerų rezultatų – prostatos vėžys anksti nustatomas 85–90 procentų susirgusiųjų. Tarp šių vyrų daug tokių, kuriems prostatos vėžys yra kliniškai nereikšmingas. Tai reiškia, kad jie gali gyventi tiek pat, kiek gyventų nesirgdami šia liga. Tačiau tokie vyrai kartais nori būti gydomi, nes neištveria žinios apie vėžį, dėl to jie patiria komplikacijų.

Gydyti reikia ne visada

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas, Urologų draugijos prezidentas prof. dr. Mindaugas Jievaltas neseniai Vilniuje vykusio Europos urologų asociacijos ir Baltijos šalių urologų kongreso metu sakė, kad kai kurie vyrai, kuriuos pakanka tik stebėti, tiesiog reikalauja gydymo.

„Reikia išmušti šią stigmą iš galvos. Reikia suvokti, kad gydymas, ypač radikalus, duoda komplikacijas. Jeigu spinduliuojama, tai yra šlapinimosi ir tuštinimosi problemos. Tai – liekamieji reiškiniai iki gyvenimo pabaigos. O jei operuojama, tada vyrai turi problemų dėl šlapimo nelaikymo. Kita problema – erekcija, tai – psichologiškai svarbus klausimas, ypač jauniems vyrams“, – apie tai, kad tikrai ne visada reikia gydymo, kalbėjo M. Jievaltas.

Vis dėlto tie, kurie renkasi stebėjimą – tai pat gyvena su įtampa, kad liga gali plisti. Šiandienos pagrindinė specialistų užduotis – atskirti vyrus, kurie serga riziką keliančiu vėžiu ir juos skubiai gydyti ir nekelti nereikalingo streso kliniškai nereikšmingu vėžiu sergantiems vyrams.

Kiek kitokia situacija tampa, kai kalbama apie vyrus, kurie serga išplitusiu vėžiu. Šiuo atveju svarbu individualizuoti gydymą – nuspręsti, kokiam pacientui, kokia terapija būtų teisingiausia.

Išgyvenamumas pailgėjo

Lietuvoje lankęsis ekspertas, kurio darbus ir pasiekimus seka viso pasaulio gydytojai, urologijos mokslo žvaigždė prof. Kurtas Milleris iš Berlyno Charité universitetinės ligoninės daugiausiai kalbėjo apie biratetono acetatą – naują vaistą, kuris skirtas metastazavusio kastracijai atsparaus prostatos vėžio gydymui suaugusiems vyrams. Taip pat jis apžvelgė artimiausias perspektyvas gydant šios ligos palaužtus pacientus.

„Dešimtmečius prostatos vėžys buvo gydomas pasitelkiant hormoninę terapiją. Daugelį metų nebuvo pažangos šioje srityje. Prieš keletą metų hormoninė terapija buvo papildyta chemine terapija būtent prostatos vėžio gydyme. Na, ir šių dviejų terapijų derinimas iš tiesų davė gana gerų rezultatų“, – apie padarytą pažangą kalbėjo prof. K. Milleris. Anot jo, tai gana smarkiai pagerino pacientų, sergančių išplitusiu vėžiu, išgyvenamumą.

Kai kurių tyrimų duomenimis, išgyvenimo laikas pailgėjo nuo vienerių iki dvejų metų, o tai esą ženklus laikas, kai kalbama apie pažengusio vėžio stadijas.

Derinamos dvi terapijos

Šiuo metu Europos, Vokietijos gairėse nurodoma, kad pacientai, sergantys išplitusiu, pažengusios stadijos prostatos vėžiu, turėtų būti gydomi dviejų terapijų derinimu – hormonine ir chemine.

„Tai iš esmės yra paradigminis pokytis, nors ši sąvoka gal per dažnai vartojama, tačiau gydant būtent prostatos vėžį, tai išties yra paradigminis pokytis“, – kalbėjo prof. K. Milleris.

Tiesa, Lietuvoje šios dvi terapijos ne visada taikomos vienu metu. Mat mūsų medicininis draudimas kiek apriboja – jei tos terapijos skiriamos viena paskui kitą, pacientams jos kompensuojamos, tačiau jei kartu – ne. Kaip paaiškino M. Jievaltas, už vieną jų turi primokėti patys pacientai.

„Tačiau šis metodas taikomas. Vienos chemoterapijos dozės kaina 150-200 eurų. Visam ciklui reikia nuo 6 iki 10 kursų, bet tokia chemoterapija gali trukti visus metus“, – atskleidė M. Jievaltas.

Svečias iš Vokietijos pripažino, kad šiuo metu gydant įvairių stadijų vėžius vis dar atsiliekama nuo vadinamosios tiksliosios medicinos (angliškai – precise medicine), tačiau pabandė pasvarstyti, kas šioje srityje mūsų laukia ateityje.

Atsižvelgiama į genetinius trūkumus

Pranešėjas prisipažino, kad jam tikrai smagu paspėlioti apie ateitį, kai yra tikras, kad kitąmet į Lietuvą neatvyks.

„Vis dėlto dabartinės technologinės galimybės leidžia genomo seką nustatyti gerokai mažesnėmis sąnaudomis, kas anksčiau kainuodavo didžiulius pinigus. Dabar tai kainuoja kelis šimtus dolerių. Tai – iš tiesų didelė pažanga. Ir dabar yra atliekami klinikiniai tyrimai, analizuojantys tą vadinamąjį genetinį auglio žymenį. Po truputėlį mes priartėjame prie tam tikrų pacientų subgrupių tyrimų ir konkrečių pacientų, kurie turi tam tikrų vadinamųjų genetinių trūkumų, gydymui naudojama tam tikra vaistų grupė PARP. Ji skirta tam tikrai auglio daliai paveikti, pagydyti tam tikrą DNR trūkumą“, – aiškino prof. K. Milleris. Anot jo, toks gydymo tipas jau naudojamas ir plaučių augliams, melanomos atvejams ir tas pats principas perkeliamas į prostatos vėžio gydymą. Per artimiausius trejus-penkerius metus bus įmanoma nustatyti konkretaus ligonio prostatos vėžio išsivystymo mechanizmą ir pagal tai jam bus parenkamas gydymas. Tai – milžiniškas progresas, turint minty, kad neseniai visiems, sergantiems tam tikro organo vėžiu, pavyzdžiui, prostatos, buvo skiriami tie patys vaistai.

Medicinos ateitis

„Individualizuotas gydymas neabejotinai yra medicinos ateitis, bent jau onkologijoje tai tikrai. Žinoma, sunku pasakyti, ar būtent šis gydymas bus ta magiška, stebuklinga ranka, kuri padės išgydyti pacientus, bet neabejotinai tai bus proveržis, kuris padės pasiekti reikšmingų rezultatų“, – įsitikinęs svečias iš Vokietijos.

Šiuo metu esą vadovaujamasi „bandyk ir atmesk“ metodu. Bandomi įvairūs vaistai, kurie pateisina viltis arba ne, ir tai leidžia medikams priimti atitinkamus sprendimus, nagrinėjant vaistų veikimo galimybes. Be to, kai vyras suserga metastazavusiu kastracijai atspariu vėžiu, yra du pasirinkimai – pailginti paciento gyvenimą arba pagerinti jo gyvenimo kokybę. Ir kartais ta gyvenimo kokybė nukenčia tiesiog dėl ligos, o kartais – dėl gydymo.

„Idealiausiu atveju mes norėtume pagerinti ir gyvenimo kokybę, ir pailginti tą gyvenimą. Gydymas yra skiriamas atsižvelgiant į visus galimus šalutinius poveikius, būsimo gydymo naudą. Dabar gydymas tapo prieinamesnis dėl sumažėjusių chemoterapijos sąnaudų“, – teigė svečias iš Vokietijos.

Beje, naujos terapijos tų šalutinių efektų turi mažiau ir tai reiškia mažesnį poveikį gyvenimo kokybei.

Kristina Aksamitaitė

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net






Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos