Vidutinis nealkoholinio raudonojo vyno kiekis per keturias savaites sumažina tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujo spaudimą. Poveikis susijęs su azoto oksidu, kurio lygis kraujo plazmoje žymiai pakyla. Taigi gerdami vidutinį kiekį nealkoholinio raudonojo vyno, bet ne jo intoksikuojantį organizmą atitikmenį, vyrai, turintys didelę širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką, gali ją sumažinti..

Eksperimentinės ir in vitro studijos rodo, kad raudonojo vyno polifenoliai mažina kraujo spaudimą ir padidina endotelio azoto oksido kiekį, tačiau vyno efektas žmogui nebuvo aiškus.

„Polifenoliai – tai augalinės kilmės organinės jungtys, pasižyminčios stipriomis, natūraliomis antioksidacinėmis savybėmis. Vyne  randamas stipriausias polifenolis- proantocianidinas, kurio taip pat galima rasti vynuogių sėklose“, – paaiškino gydytoja dietologė Žana Antonova.

Ispanų randomizuotos studijos metu buvo nagrinėjamas raudonojo vyno ir džino poveikis kraujo spaudimui. Studijoje dalyvavo 67 vyrai, kurių vidutinis amžius siekė 60 metų ir kuriems rizika sirgti ŠKL buvo didelė dėl diabeto ir mažiausiai trijų rizikos faktorių. Keturias savaites vyrams buvo skiriama pastovi „dieta“: 30 g alkoholio raudonojo vyno pavidalu (apie 9 uncijas), 9 uncijas nealkoholinio raudonojo vyno, 30 g alkoholio džino pavidalu ( apie 3,4 uncijos). Tiek alkoholinis, tiek nealkoholinis vynas turėjo vienodą kiekį polifenolių. Džinas polifenolių neturėjo.

Studijos metu tiriamųjų kūno masės indeksas, liemens ir šlaunų apimties santykis ar širdies susitraukimų dažnis nesikeitė. Tačiau vyrams, vartojusiems nealkoholinį vyną, buvo nustatyti žymūs kraujo spaudimo ir plazmos azoto oksido kiekio pakitimai, o to nebuvo pastebėta džino vartotojų grupėje.

Po keturių savaičių tyrimo vartojusiems nealkoholinį vyną kraujo spaudimas sumažėjo vidutiniškai  5,8/2,3 mm Hg, o plazmos azoto oksido kiekis padidėjo 4,1 µmol/L. Priešingai, vartojusiems alkoholinius gėrimus, nieko panašaus nebuvo nustatyta, nors standartinis raudonasis vynas kraujo spaudimą šiek tiek sumažino.

Taigi kraujo spaudimą mažinantis ir azoto oksido kiekį didinantis efektas turi būti priskirtas raudonojo vyno polifenoliams, bet ne alkoholiui, kuris, atrodo, nealkoholinio raudonojo vyno poveikį tik neutralizuoja.

Kasdieninis nealkoholinio raudonojo vyno, turinčio didelį polifenolių kiekį,  vartojimas gali būti naudingas esant mažai ir vidutiniškai išreikštai hipertenzijai, taip pat rizikos ŠKL mažinimui.

Nors kraujo spaudimą mažinantis efektas yra kuklus, tačiau susijęs su 14 proc. mažesne koronarinės širdies ligos rizika ir 20 proc. mažesne insulto rizika, – teigia autoriai.

Dietologė Ž. Antonova rekomenduotų laikyti atidarytą vyną kambario temperatūroje ir apsaugoti nuo saulės spindulių.  Atidarytame vyne polifenoliai išlieka apie vieną savaitę.

Šaltinis
Chiva-Blanch G, et al „Dealcoholized red wine decreases systolic and diastolic blood pressure and increases plasma nitric oxide“ Circ Res 2012; DOI: 10.1161/CIRCRESAHA.112.275636.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Kodėl verta rinktis OMRON kraujospūdžio matuoklius? (456/0) 

Kardiologas įspėja: vasarą kraujo spaudimas mažesnis, tačiau kitų širdies ligų rizika išauga (470/0) 

KTU Biomedicininės elektronikos studentas: ateityje kraujo spaudimą galėsime matuoti apyranke (549/0) 

Profesorius dalijasi taisyklėmis, kurios padės suvaldyti hipertenziją (615/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0