vaistai.lt

Senatvinio silpnumo sindromas: kada ir kodėl verta susirūpinti? (243/0) 

Senatvinio silpnumo sindromas: kada ir kodėl verta susirūpinti?Nuo šių metų Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninė pirmoji Lietuvoje pradėjo vertinti senatvinio silpnumo sindromo pasireiškimą. Jis vertinamas visiems 65 metų ir vyresniems ligoninės pacientams, siekiant atpažinti silpnus ir į silpnumą linkusius žmones.

2017 metų duomenimis, pasaulyje buvo 962 milijonai žmonių, vyresnių nei 60 metų amžiaus, ir prognozuojama, jog šis skaičius padidės iki 2 milijardų 2050 metais. Tai bus didelis iššūkis sveikatos ir socialinės priežiūros planavimui bei šių paslaugų teikimui, todėl senatvinio silpnumo sindromas tampa itin svarbi tema. Apie naują ir dar nepakankamai Lietuvoje žinomą sindromą kalbamės su Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytoja reabilitologe Aurelija Beigiene.

Kaip atpažinti senatvinio silpnumo sindromą?

Senatvinio silpnumo sindromas dažnai yra neteisingai suprantamas kaip įprasto senėjimo proceso dalis, todėl jis dar neturi pripažinto standartinio apibrėžimo. Sindromas turėtų būti siejamas su amžiumi, jam būdingas padidėjęs pažeidžiamumas dėl išorinių veiksnių – infekcijos, chirurginės intervencijos ir kitų, didesnis komplikacijų skaičius, mirtingumas, griuvimai, negalia.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, susijusių su senatvinio silpnumo sindromu, yra raumenų masės praradimas, kurį sukelia biologinis senėjimas arba sarkopenija. Sulaukus 50 metų amžiaus, raumenų masė kasmet sumažėja apie 1-2 proc. Jai sumažėjus, silpnėja ir raumenų jėga. Sarkopeniją dar labiau pasunkina sumažėjęs fizinis aktyvumas ir tai veda prie senatvinio silpnumo sindromo. Daugiau kaip 75 proc. šį sindromą turinčių asmenų jaučia energijos trūkumą, negali rankomis pakelti net 5 kg svorio ir yra mažai aktyvūs.

Kaip pačiam sergančiajam įsivertinti, ar jam yra senatvinio silpnumo sindromas?

Dėmesį reikėtų atkreipti į sumažėjusią plaštakos griebimo jėgą, sumažėjusį ėjimo greitį, mažą fizinį aktyvumą. Taip pat į nuolatinį nuovargio jausmą ar per paskutinius metus neplanuotai prarastą daugiau nei 4 kg kūno svorį. Žmonės, turintys tris ir daugiau požymių, yra laikomi silpnais, vieną ar du požymius – turintys polinkį į silpnumą, o jeigu neturi nė vieno požymio – sveiki. Svarbu tai, kad rezultatas vėliau gali pasikeisti, nes žmonės gali pereiti iš vienos sunkumo būsenos į kitą.

Yra ir kitų veiksnių, kurie leidžia įtarti silpnumą: pablogėjusi sveikatos būklė, sutrikusi pusiausvyra, negalėjimas savęs apsitarnauti, vienišumas, nevisavertė mityba. Taip pat prasta nuotaika, nuolat vartojami daugiau kaip penki skirtingi vaistai, sutrikusios pažintinės funkcijos, šlapimo nelaikymas.

Kaip galime atskirti senatvinio silpnumo sindromą nuo fiziologinių pokyčių senstant?

Nėra paprasta atskirti silpnumą nuo fiziologinio senėjimo bei negalios. Mokslininkai yra nustatę įvairias veiksnių grupes, skatinančias šių sindromų pasireiškimą. Tai socialiniai (vienišumas, žemas išsilavinimo lygis), psichologiniai veiksniai, įskaitant depresijos simptomus, nesubalansuota mityba, gretutinės ligos bei su jomis susijusios komplikacijos. Įrodyta, kad nevisavertė mityba, anemija, nutukimas, onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos gali pagreitinti sergamumą ir mirtingumą tiems žmonėms, kuriems pasireiškė senatvinio silpnumo sindromas. Suprantama, pašalinus minėtus simptomus žmogus gali sugrįžti į normalią fiziologinę būklę.

Kaip apsisaugoti nuo senatvinio silpnumo sindromo?

Pagrindinės priemonės, norint išvengti senatvinio silpnumo sindromo arba sustabdyti jo progesavimą, yra fiziniai pratimai, visavertė mityba ir vitaminas D. Jau seniai įrodyta, kad fizinis aktyvumas pagerina žmogaus savijautą, sumažina amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimą. Taip pat griuvimų riziką, negalią, depresiją, daugelio kitų lėtinių ligų riziką, pagerėja nuotaika, miegas ir pažintinės funkcijos.

Maistas, praturtintas baltymais, padidina raumenų masę ir jėgą. Mažas vitamino D kiekis dažnai siejamas su padidėjusia silpnumo rizika. Visiems suaugusiems žmonėms rekomenduojamos vidutinio intensyvumo arba intensyvesnės aerobinio tipo treniruotės. Vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojama papildomai atlikti raumenis stiprinančius ir pusiausvyrą lavinančius pratimus 2-3 kartus per savaitę.

Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, senatvinio silpnumo sindromo progresavimą visoms amžiaus grupėms sumažina tik intensyvus fizinis aktyvumas. Nustatyta, jog fizinis aktyvumas lengvesnėse senatvinio silpnumo sindromo stadijose yra ženkliai veiksmingesnis nei sunkesnėse. Svarbu įvairaus amžiaus žmones raginti ir priminti, koks svarbus yra fizinis aktyvumas ir visavertė mityba.

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos