|
 Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) ambulatoriškai vartoja apie 1,2 mln., t. y. apie 43 proc. Lietuvos gyventojų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamiesiems vaistams ir MPP pernai išleista apie 233 mln. eurų. Nors gyventojų priemokos praėjusias metais sumažėjo net 3 mln. eurų, tačiau vis tiek išlieka didelės – priemokoms patys gyventojai pernai išleido apie 55,2 milijonus eurų.
Per dvidešimtmetį PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir MPP išaugo dešimteriopai. Vienas iš būdų mažinti PSDF išlaidas šioms reikmėms yra racionalus vaistų vartojimas. Specialistai teigia, kad racionalaus vaistų vartojimo politika gali padėti taupyti lėšas ir jas panaudoti ten, kur jų labiausiai reikia.
Daugiausia priemokų – apie 34 mln. eurų – gyventojai pernai sumokėjo įsigydami širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti paskirtus vaistus. Iš PSDF biudžeto šiems vaistams buvo panaudota daugiau nei 36 mln. eurų, tai sudarė apie 17 proc. visų PSDF biudžeto lėšų skirtų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.
Nors mūsų šalyje kompensuojama daugiau kaip 90 proc. viso širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų kiekio, esančio mūsų šalies rinkoje bei nemažai jų suvartojama, tačiau šios ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenimis, užpernai visų mirties priežasčių sudarė kraujotakos sistemos ligos (56,2 proc.), piktybiniai navikai (19,9 proc.) ir išorinės mirties priežastys (7,4 proc.). Taigi peršasi išvada, kad šios žiaurios mirtingumo statistikos vien tik tinkamai vartodami gydytojo paskirtus vaistus – nepakeisime. Būtina paisyti ir kitų dalykų. Specialistai nuolat primena, kad širdies sveikatos būklei daugiausia įtakos turi mityba, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai ir informacijos apie pavojingiausių ligų požymius stoka. Nors apie šių ligų grėsmę girdima dažnai, rūpintis prevencija, reguliariai tikrintis gyventojai neskuba ir atpažinti organizmo skleidžiamų pavojaus signalų negeba.
„Vaistus reikia vartoti tik tuomet, kai jie yra būtini. Deja, būna, kad vaistai skiriami ir vartojami be reikalo, netinkamai arba kitaip tariant – neracionaliai. Taip žmonės be reikalo išleidžia pinigus, o kartais – žaloja sveikatą ir kelia grėsmę gyvybei",– sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė, Vaistų komiteto narė.
Viliamasi, kad sprendžiant racionalaus vaistų vartojimo problemas, pagelbės praėjusių metų pabaigoje sudarytas Vaistų komitetas Šiauliuose, kuriame dirbs gydytojai farmakologai, ligonių kasų, sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, farmacijos specialistai. „Komitetas iškėlė aktualią visoje šalyje veiklos kryptį – racionalizuoti kompensuojamųjų vaistų vartojimą",– teigė klinikinės farmakologijos specialistas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, šio komiteto pirmininkas, Romaldas Mačiulaitis, neseniai Šiauliuose vykusioje šio komiteto organizuotoje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Racionalaus vaistų vartojimo aktualijos Lietuvoje".
Komitetas pagal vaistų skyrimo stebėsenos rodiklius analizuos kompensuojamųjų vaistų suvartojimą, skelbs pranešimus apie racionalų kompensuojamųjų vaistų skyrimą ir vartojimą, o organizuodami seminarus bei konferencijas, vaistų komiteto pranešėjai gilins sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų žinias ir tobulins jų profesinę kvalifikaciją.
„Šioje konferencijoje pirmą kartą Lietuvoje viešai pradėtos kelti neracionalaus vaistų vartojimo problemos, kurios anksčiau būdavo aptarinėjamos tik uždaruose klinikinių farmakologų susitikimuose", – teigė profesorius R. Mačiulaitis.
R. Mačiulaitis gydytojams pateikė pavyzdį, kaip racionalus vaisto zofenoprilio (AKF inhibitorių grupės kardiologinis vaistas skiriamas gydymui nuo aukšto kraujospūdžio) vartojimas vienu kartu ir sumažintų vaisto vartojimo pašalinių reiškinių poveikį, ir tuo pačiu taupytų PSDF biudžeto lėšas. Pagal šio vaisto charakteristikas hipertenzija sergantiems ligoniams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų nepakankamumas (kai kreatinino klirensas mažesnis nei 45 ml/min.), reikia gerti pusę įprastinės paros dozės. Taigi tokį pacientą gydantis gydytojas, atlikęs kreatinino kiekio kraujo serume tyrimą ir įvertinęs paciento kreatinino klirensą, turėtų skirti mažesnę vaisto dozę, t. y. skirti vaistą racionaliai. Tai žinodamas gydytojas turėtų atidžiau įvertinti vaisto skyrimą vyresnio amžiaus, didesnio svorio bei dializuojamiems pacientams, kurių kreatinino klirensas dažnai būna pakitęs.
Šiemet PSDF biudžete vaistams ir MPP kompensuoti iš viso numatyta apie 311 mln. eurų.
Informacija iš:
 Image: FreeDigitalPhotos.net
| Komentarai (Viso žinučių: 0) |
|
Powered by AkoComment 3.0
vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.
Į viršų |
