vaistai.lt

Stresas dėl egzaminų: netinkamai valdomas gali tapti rimtų bėdų priežastimi (54/0) 

Stresas dėl egzaminų: netinkamai valdomas gali tapti rimtų bėdų priežastimiKiekvieną pavasarį ir vasaros pradžioje gydymo įstaigas ir vaistines užplūsta egzaminams besiruošiantys abiturientai ir studentai, kurie ieško patarimų, kaip išgyventi įtampos kupiną laikotarpį. Pasak specialistų, „neperdega“ tie, kurie vadovaujasi auksine taisykle – gyvena pagal dienotvarkę ir neskuba jaudintis dėl to, kas dar net neįvyko.

Svarbu disciplina

„Abiturientai skundžiasi įvairiais streso sukeltais negalavimais: miego problemomis, lėtiniu nuovargiu, susilpnėjusia atmintimi. Tai dažnai lemia mokymasis naktimis, energetinių gėrimų vartojimas, dienotvarkės nebuvimas. Egzaminų sukeliama įtampa yra trumpalaikis stresas, kuris po egzaminų dažniausiai praeina. Tačiau šiuo periodu neskirdami pakankamai dėmesio fizinei savijautai bei emocinei sveikatai pasekmes rizikuojame jausti dar ilgai“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Pasak jos, nervų sistemai nuraminti, darbingumui padidinti ir emociniam stabilumui išlaikyti labiausiai padeda griežta dienotvarkė. Rekomenduojama laiką skirstyti taip, kad 8 val. būtų skirtos miegui, 3 ilgesnės poilsio valandos, skirtos valgiui, maloniai veiklai, o intensyvų mokymąsi būtina kaitalioti su nedidelėmis poilsio pertraukėlėmis. Mokymosi periodus taip pat rekomenduojama susiplanuoti ir nesitikėti, kad atidėliojant viską paskutinei nakčiai jausitės geriau.

Atsipalaidavimui – vaistažolės, derančios ne su viskuo

„Įtampos sukeliamų simptomų sušvelninimui puikiai tinka įvairūs vaistažolių preparatai. Pavyzdžiui, juodasis eleuterokokas ir auksašaknė labai tinka žmonėms, kuriems stinga energijos, kamuoja nuovargis, todėl šios vaistažolės puikiai tiks besiruošiantiems egzaminams. Visiems gerai žinoma melisa tinka, kai stresas sukelia skrandžio spazmus. Sukatžolė ypač tinka, kai dėl įtampos kyla kraujospūdis ar jaučiamas dažnas širdies plakimas. Levanda ne tik ramina, bet ir gali sumažinti nervinio pobūdžio kvėpavimo takų spazmus“, – patarimais dalijasi vaistininkė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie vaistiniai preparatai, veikiantys nervų sistemą nedera su kitais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, adaptogenus, padedančius organizmui prisitaikyti prie sunkių fizinių ar emocinių sąlygų, reikia atsargiai vartoti tiems, kurie serga hipertenzija.

„Viena iš stipriausių vaistažolių, veikiančių nervų sistemą yra jonažolė, kuri tinka net pirmo ir antro laipsnio depresijai gydyti. Tiesa, ji nedera su nemaža dalimi vaistų, pavyzdžiui, kontraceptikais. Todėl prieš nusprendžiant ją vartoti būtina apie tai pasitarti su vaistininku. Taip pat būtina žinoti, kad vartojantiems jonažolę rekomenduojama mažiau būti saulėje ir griežtai nerekomenduojama degintis“, – aiškina pašnekovė.

Kodėl jaudinamės dėl to, kas neįvyko?

Vaistininkės teigimu, trumpalaikį stresą dažniausiai jaučiame eidami į svarbų susitikimą, laikydami egzaminą, įvykus nemaloniam atsitikimui ar nelaimei. Kai kuriems žmonėms trumpalaikis stresas būna netgi naudingas, nes padeda susikoncentruoti ir priimti greitus sprendimus.

„Jei įtampa, nerimas, jaudulys dėl mažiausių smulkmenų ir net dėl to, kas neįvyko, bet gali įvykti, tampa kasdienybe ir tęsiasi pakankamai ilgai, tai jau ilgalaikis stresas. Galvos skausmas ir svaigimas, skausmas širdies plote, dusulys, padidėjęs kraujospūdis, nuolatinis nuovargis, jautrumas, padidėjęs dirglumas, sunkiai pamirštami nemalonūs nutikimai, kurie dar ilgai kankina jaučiamomis nemaloniomis emocijomis, – tai jau ilgalaikio streso pasekmės“, – sako vaistininkė.

Stresą mokomės ne įveikti, o ištverti

Draudimo bendrovės BTA užsakymu šių metų kovo mėnesį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė (55,5 proc.) šalies gyventojų darbą laiko didžiausiu patiriamo streso šaltiniu. Sveikatos priežiūros įstaigoms tenka antra vieta (36,2 proc.), trečia – namams (34,3 proc.), o ketvirta – keliams (26,8 proc.).

„Apklausos duomenys patvirtino tai, ką daugelis, matyt, nujaučiame – daugiausia streso mums kelia darbinė veikla. Įveikti stresą padeda stabili dienotvarkė, gebėjimas stabtelti, pažvelgti į save tarsi iš šono, nesureikšminti momentinių situacijų ar sprendimų ir pamatyti juos ilgalaikėje perspektyvoje. Ir gera žinia ta, kad šiuos įgūdžius galima įgyti. Tačiau ypač daug išlošia tie, kurie juos pradeda ugdyti anksti – baigdami mokyklą, studijuodami“, – sako BTA Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Jos teigimu, jaunuoliai, atradę jiems tinkamiausią būdą ne tiesiog išgyventi, bet iš tiesų įveikti kad ir egzaminų sukeliamą stresą vėliau dažniausiai lengviau prisitaiko darbo rinkoje.

„Žmonės, kurie žino, kas jiems padeda neįsisukti į streso į įtampos spiralę, kur kas geriau jaučiasi ir darbe, jiems lengviau išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Kitaip tariant, tokie žmonės yra ramesni, laimingesni. Todėl abiturientams bei studentams tikrai labai siūlyčiau vadovautis specialistų patarimais, išbandyti įvairius streso įveikos būdus ir rasti tą, kuris veikia geriausiai. Ateityje tai tikrai pravers, juo labiau, kad mes visi esame verti gyvenimo be streso“, – sako J. Krikščiūnė.

Lėtinis stresas – rimtų sveikatos sutrikimų šaltinis

„Liaudies posakyje „visos ligos nuo nervų“ daug tiesos, nes ilgalaikis stresas išties labai pavojingas. Vaistinėje ne kartą yra tekę girdėti istorijų, kai žmogui patekus į ligoninę visiškai atsitiktinai buvo užfiksuotas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, bet kai žmogus pasveiko ir jau poliklinikoje dar kartą pasitikrino, ar neprasideda cukrinis diabetas, paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje normalizavosi. Tad ne tik genetika, nesveikas maistas, bet ir ilgalaikis stresas gali būti svarbus rizikos faktorius diabeto išsivystymui“, – patirtimi dalijasi vaistininkė.

Ji aiškina, kad streso metu organizme gaminasi laisvieji radikalai, keičiantys ląstelių funkcijas ir jas žalojantys. Kurį laiką organizmo gynybiniai mechanizmai neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet jei tai tęsiasi pakankamai ilgai, gynybinės organizmo funkcijos išsenka ir vystosi lėtinės ligos tokios kaip skydliaukės uždegimas, gastritas ir opaligė, hipertenzija, net onkologiniai susirgimai bei nervų sistemos ligos – nemiga, neurozės, depresija

Norint įveikti ilgalaikį stresą ir jo pasekmes, pasak K. Šnirpūnienės, reikia keisti požiūrį į save ir į savo gyvenimą.

„Deja, gydytojo paskirti cheminiai raminantys vaistai problemos neišsprendžia, jie tik padeda nervų sistemai trumpam „pailsėti“. Atsikratyti streso sukeltos depresijos nėra paprasta ir greita. Gerai jei žmogus turi galimybę kreiptis į psichoterapeutą ar psichologą. Taip pat pas šiuos specialistus verta apsilankyti jei savijauta ypač bloga ir yra įtarimų, kad tai gali būti depresijos pradžia“, – rekomenduoja vaistininkė.

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 
Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos