Sumažintos vaistų kainos, imtasi atlyginimų klausimo, atrasta papildomų lėšų skiepams nuo meningokokinės infekcijos bei rotaviruso, daug dėmesio skirta sveikatai gerinti. Tai – tik dalis darbų, kuriuos sveikatos apsaugos srityje pavyko nuveikti per ką tik palydėtus metus. Nemažai jų lieka ir 2018-iesiems. Verčiant Naujųjų metų puslapį, Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir kelios pacientams atstovaujančios organizacijos apžvelgia, kuo svarbūs buvo 2017-ieji metai ir ko tikimasi iš šių, beprasidedančių.

Sumažintos vaistų kainos, imtasi algų klausimo, rasta papildomų pinigų skiepams

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarbiausiu 2017-ųjų darbu įvardija tai, kas padaryta mažinant vaistų kainas.

„Pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus jau sumažėjo daugiau nei 1 euru, buvo pradėta kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų“, – geruosius darbus vardija SAM.

Metais, kuriuos ką tik palydėjome, imtasi spręsti opius klausimus dėl medikų algų. Per šiuos metus jau pavyko jas pakelti aštuoniais, o gydytojams rezidentams – 10 procentų.

„Šis svarbus darbas bus tęsiamas ir kitais metais, nes su medikų bendruomene jau pasirašyta sutartis, pagal kurią per ateinančius metus algos bus keliamos dar 20 proc., o ilgalaikėje perspektyvoje dar daugiau. Lygiai taip pat bus diskutuojama bei tariamasi ir su jaunaisiais medikais, kurių atlyginimų klausimas taip pat vis dar lieka atviras ir bus ieškoma būdų, kaip juos pakelti“, – žada SAM.

Jau nuo kitų metų vidurio, anot SAM, bus pradėta skiepyti kūdikius nuo meningokokinės infekcijos bei rotaviruso, tam esą pavyko papildomai rasti lėšų.

„Tad atsiras galimybė apsaugoti pačius mažiausius mūsų visuomenės narius nuo šių pavojingų ligų“, – džiaugiasi SAM. Taip pat pagaliau ir Lietuvoje atsirado galimybė pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, kas leis iki šiol vaikų negalėjusioms susilaukti poroms pajusti tėvystės džiaugsmą.

Dėmesys – sveikatai gerinti

Daugelio realių ir sudėtingų sveikatos problemų būtų galima išvengti, jeigu mūsų visuomenė gyventų sveikiau ir galimai ligai užbėgtų už akių. Tad šiais metais, pasak ministerijos, didelis dėmesys skirtas visuomenės sveikatai gerinti: priklausomybės ligoms gydyti, alkoholio vartojimui mažinti, savižudybių prevencijai, sveikai gyvensenos propaguoti, sveikesnei mitybai skatinti.

„Pavasarį itin daug aptarinėtos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, kurios įsigalios jau nuo sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų metų Lietuvoje bus draudžiama alkoholio reklama, šiek tiek trumpės alkoholinių gėrimų pardavimo laikas, o jį įsigyti galės asmenys, ne jaunesni nei 20 metų. Įvyko priklausomybės ligų centrų reorganizacija, dėl kurios šalyje pradedama teikti efektyvesnė pagalba, standartizuotos ir visuose regionuose vienodai prieinamos priklausomybės ligų gydymo paslaugos. Sukurta pirmoji lietuviška mobilioji programėlė „Pagalba sau“, kurioje galima rasti ne tik naudingų patarimų, pratimų bei kontaktus, kur galima rasti pagalbą, jeigu jos skubiai prireiktų“, – vardija SAM.

Taip pat kitais metais numatytas beveik dvigubai didesnis visuomenės sveikatos stiprinimo fondo projektų finansavimas, leisiantis vykdyti dar daugiau prasmingų sveikos gyvensenos projektų tiek didžiuosiuose miestuose, tiek šalies regionuose.

„Ne paslaptis, kad korupcija sveikatos apsaugos sistemoje yra viena didžiausių, tad šiais metais buvo skirtas itin didelis dėmesys gydymo įstaigų veiklos skaidrumui didinti. Buvo atsisveikinta ne su vienu gydymo įstaigų vadovu, pradėta aktyviai bendradarbiauti su įstaigų bendruomenėmis siekiant užkirsti kelią korupcijai. Galime tik pasidžiaugti: korupcijos rodikliai mažėja, tiek žmonių sąmoningumo, tiek medicinos darbuotojų dėka“, – skelbia ministerija.

Kitąmet tęs pradėtus darbus

Daugelis svarbių darbų yra pradėti ir bus toliau vykdomi kitais metais. „Žinoma, vis dar lieka daug atvirų klausimų, kurie toliau bus sprendžiami ateinančiais metais. Ir toliau bus sprendžiamos įsisenėjusios e. sveikatos sistemos problemos, dirbama su eilių gydymo įstaigose mažinimo priemonėmis, paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms prieinamumo gerinimu. Manome, kad ateinantys metai bus ne mažiau aktyvūs ir SAM darbuotojai yra pasirengę ir toliau intensyviai dirbti“, – pasitinkanti Naujuosius metus teigia ministerija.

Mažinamas alkoholio prieinamumas

Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė sako, kad palydėtų metų, ko gero, vienas svarbiausių darbų sveikatos apsaugos srityje buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtintos griežtesnės alkoholinių gėrimų vartojimo ir prieinamumo mažinimo priemonės, tarp jų – alkoholio reklamos draudimas, alkoholinių gėrimų įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimas iki 20 metų, alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ir pardavimo vietų ribojimas ir kitos priemonės, kurių tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, ypač tarp vaikų ir jaunimo, bei pagerinti visuomenės sveikatą. Tarp svarbių darbų ji įvardijo ir tai, kad Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais nustatyta, kad Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas sudarytų ne tik Vyriausybės nustatytas procentas akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, bet ir nustatytas procentas akcizo pajamų, gautų už parduotą apdorotą tabaką.

Pasak A. Kubilienės, ne mažiau svarbu ir tai, kad praėjusiais metais Seimas pakeitė Privalomojo sveikatos draudimo tarybos formavimo principus, taip pat esą svarbu tai, jog Seimas priėmė Farmacijos įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta, kad Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas būtų sudaromas keturis kartus per metus. Ji džiaugiasi ir tuo, kad buvo legalizuoti „slaptų pirkėjų“ vizitai į vaistines. Palankiai A.Kubilienė vertina ir „valstiečio“, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos užmojį keisti medicinos įstaigų vadovų atleidimo tvarką, numatant, kad šie darbo galėtų netekti ir praradę savo steigėjų – valstybės ar savivaldybių – pasitikėjimą. Ji džiaugiasi ir siekiu kompensuoti medicinos įrangos nuomą namuose, taip pat kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetu, taip pat parlamentarų priimtu Biomedicinos tyrimų etikos įstatymu. Be to, A.Kubilienės teigimu, svarbu ir tai, kad Seimas nustatė žmogaus vaisiaus iki 22 nėštumo savaitės kremavimo ir laidojimo tvarką, pagal kurią neišgyvenusieji nebebus prilyginami medicininėms atliekoms.

Reikia grįžti prie gydytojų rezidentų atlyginimų

Nemažai darbų laukia ir 2018-aisiais.

„Pirmiausia, turėsime grįžti prie gydytojų rezidentų atlyginimų reglamentavimo problemų sprendimo. Sieksime, kad būtų sukurtos visos prielaidos gydytojų rezidentų atlyginimų didinimui ir kartu socialinių garantijų įtvirtinimui“, – teigia A. Kubilienė.

Taip pat bus sprendžiami rezidentų etapinių kompetencijų klausimai. Pavasario sesijoje daug dėmesio esą ketinama skirti ir pacientų laukimo eilių sveikatos priežiūros įstaigose klausimams, mokamų ir nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų problematikai, vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo didinimo klausimams, sveikatos priežiūros įstaigų valdysenos, korupcijos prevencijos klausimams ir kt. problemoms sveikatos apsaugos srityje spręsti.

„Neabejotinai daug dėmesio sulauks ir sveikatos sistemos finansavimo problemos. Nors PSDF biudžetas palaipsniui didėja, tačiau lėšų padengti vis augančioms sveikatos priežiūros išlaidoms nepakanka. Taigi turime ieškoti galimybių padidinti sveikatos priežiūrai skiriamus finansinius išteklius, tačiau tuo pat metu privalome su maksimalia nauda visuomenei panaudoti jau turimus“, – sako A. Kubilienė.

Daug dėmesio, pasak jos, bus skiriama ir visuomenės sveikatai bei principo „sveikata visose sveikatos politikose“ įgyvendinimui.

„Žmogaus sveikatą lemia daugybė veiksnių: individuali elgsena, genetika, sveikatos priežiūros kokybė, aplinka. Todėl labai svarbu sutelkti visas valstybės institucijas, kurios pagal savo kompetenciją gali prisidėti prie visuomenės sveikatinimo. Reikia sveikatinti žmones – kad jie per anksti nesusirgtų, o susirgę gautų efektyvią pagalbą per trumpiausią laiką“, – mano ji.

Profilaktika, pasak A.Kubilienės, daug kartų pigesnė ir efektyvesnė už gydymą.

„Besirūpindami gydymo efektyvumu pamirštame svarbiausią – daryti viską, kad žmonės per anksti nesusirgtų, nes tai nuostolis visiems“, – primena A. Kubilienė.

Atidaryta Genetinės diagnostikos laboratorija

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. Feliksas Jankevičius teigia, kad institutas visuomet stengiasi eiti koja kojon su mokslo ir technologijų pažanga, diegti kuo naujesnius diagnostikos ir gydymo metodus: „Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas individualizuotam onkologinių pacientų gydymui, atsižvelgiant į jų genetinių mutacijų pobūdį, todėl džiaugiamės, jog šiais metais institute buvo atidaryta Genetinės diagnostikos laboratorija“. Tuo pat metu esą ateina vis daugiau inovatyvių taikinių ir imunoterapinių vaistų, kurie sugeba užblokuoti ligos progresavimą ilgam laikui. Pasak profesoriaus, šiais metais NVI Onkourologijos skyriui buvo įteiktas Prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo kompetencijos centro sertifikatas, kuris užtikrina, jog institutas atitinka tarptautinius standartus ir savo pacientams gali pasiūlyti moderniausias diagnostikos ir gydymo galimybes.

„Nuo 2014 m. institute dirba Krūties vėžio diagnostikos ir gydymo kompetencijos centras. Kompetencijos centrai reiškia, kad mūsų pacientams teikiamos aukščiausio lygio paslaugos, be to, atsiveria galimybės platesniam tarptautiniam bendradarbiavimui bei tarptautinei rezidentūrai“, – sako prof. Feliksas Jankevičius.

Šiandien onkologinių pacientų gydymas, pasak jo, vyksta dviem kryptimis: mažinant operacijų invaziškumą bei plečiant operacijų apimtį, kai liga yra pažengusi. Kai pirminio naviko dydis yra labai mažas, specialistai taiko minimaliai invazinius gydymo būdus, panaudodami skirtingus energijos šaltinius ir mažai traumuodami pacientą.

„Turiu galvoje krioterapiją, mikrobangų arba radijo dažnio bangų abliaciją. Tikimės, kad jau kitąmet galėsime pasiūlyti abliacijos metodą platesniam pacientų ratui – turėsime su Teritorinėmis ligonių kasomis patvirtintus šių paslaugų įkainius. Tai atvejais, kai liga yra pažengusi, mes naudojame kombinuotą operacinį gydymą, pasitelkdami skirtingų specialybių chirurgų pagalbą“, – aiškina profesorius.

Instituto specialistai, suremdami pečius su VUL Santaros klinikų plastikos chirurgais, sugeba ne tik pašalinti didelių matmenų piktybinius navikus, bet ir atlikti krūties, pilvo ar dubens organų sienų rekonstrukciją laisvais audiniais.

Pradės veikti naujausios kartos linijinis greitintuvas

„Nuo sausio mėnesio institute pradės veikti naujausios kartos linijinis greitintuvas ir radioterapijos srityje bus žengtas nemažas žingsnis į priekį tobulinant pas mus teikiamų spindulinės terapijos paslaugų kokybę. Galėsime savo pacientams užtikrinti, jog bus minimaliai pažeidžiami sveiki audiniai, kadangi kompiuterinė įranga leis labai tiksliai nustatyti naviko dydį bei formą ir sunaikinti tik naviką išsaugant aplink esančius sveikus audinius“, – žada NVI direktorius.

Šie metai, pasak jo, laukia išties sudėtingi, nes institutas ruošiasi Europos vėžio institutų organizacijos reakreditacijai. NVI buvo akredituotas 2013 m. „Į kliniką ateina vis naujesni diagnostikos ir gydymo būdai. Kitąmet pradėsime instaliuoti magnetinio rezonanso tomografijos ir ultragarso suliejimo sistemą, vadinamąją „Fusion“ technologiją, kuri leis mums atlikti židininę (minimaliai invazinę) naviko diagnostiką ir ateityje taikyti židininį prostatos ir kitų lokalizacijų vėžio gydymą“, – pasakoja profesorius.

Ateinančiais metais taip pat planuojama įsigyti aukšto dažnio ventiliacijos aparatą, kuris daugiausia bus naudojamas krūtinės chirurgijoje. Ši įranga, anot F. Jankevičiaus, pagerins atliekamų endobronchinių rezekcinių operacijų kokybę, bus atliekamos mažiau pacientą traumuojančios operacijos.

„Krūtinės chirurgai galės atlikti sudėtingiausias bronchų ir trachėjos plastines operacijas, balso klosčių operacijas. Naujoji įranga galės būti taikoma reanimacijoje gulinčių sunkių ligonių plaučių ventiliacijai“, – teigia jis.

Pirmą kartą oficialiai pristatyti unikalūs 24 Europos retų ligų tinklai

Vaikų retų ligų asociacijos prezidentas Danas Čeilitka, paprašytas išskirti svarbiausius metų įvykius, susijusius su retų ligų sritimi, pirmiausiai pažymėjo tai, kad Lietuvoje pirmą kartą oficialiai pristatyti unikalūs 24 Europos retų ligų tinklai, padėsiantys diagnozuoti ir gydyti retas ar sudėtingas ligas. Jis viliasi, kad jau 2018-aisiais pamatysime ir praktinį šio projekto pritaikymą.

D. Čeilitka taip pat išskiria SAM pradėtą projektą, kuriuo siekiama sumažinti vaistų kainas ir didinti inovatyvių vaistų prieinamumą: „Labai tikimės jau 2018-aisiais didesnis dėmesys ir finansavimas bus skiriamas ir naujiems retų ligų vaistams kompensuoti“, – sako jis.

Pasak D. Čeilitkos, svarbu ir tai, kad buvo įregistruota asociacija Lietuvos pacientų forumas. „Esame vieni iš steigėjų, taip pat esu valdybos narys, atsakingas už retų ligų sritį. Tai yra pacientų skėtinė organizacija, siekianti ne tik įvardyti problemas sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau ir siūlyti, prisidėti prie galimų sprendimų“, – teigia Vaikų retų ligų asociacijos prezidentas.

Jis pažymėjo, kad pradėta teikti nemokama psichologinė pagalba retų ligų pacientams, ypač sergančių vaikų tėvams (pacientų tėvai tai įvardija kaip vieną didžiausių trūkumų tiek ligoninėse, kai nustatoma diagnozė, tiek po to): „Kol kas paslaugas teikiame Vilniuje ir Kaune, tačiau kitąmet numatėme psichologinės pagalbos plėtrą: teiksime ne tik individualias konsultacijas, organizuosime grupes, seminarus, mokymus, taip pat ir paslaugas internetu“.

Anot jo, 2017-aisiais taip pat baigėsi Nacionalinio veiklos, susijusios su retomis ligomis, plano įgyvendinimo 2013-2017 m. priemonių periodas ir SAM veiklos, susijusios su retomis ligomis, koordinavimo komisijos nariai (SAM, VLK, universitetų klinikos, taip pat ir mes) turėjo pateikti informaciją, ką pavyko įgyvendinti ir kokias priemones numatoma įgyvendinti 2018 metais.

„Labai tikimės Nacionalinio veiklos, susijusios su retomis ligomis, plano įvertinimo, atnaujinimo, prioritetinių veiklų nustatymo ateinantiems metams, atsakomybių ir išteklių pasidalinimo siekiant institucijų, organizacijų įtraukimo, bendradarbiavimo tam kad visapusiškai spręsti sergančiųjų retomis ligomis pacientų problemas“, – sako Vaikų retų ligų asociacijos prezidentas. Tai, pasak jo, viena iš pagrindinių temų 2018 metais, kuria kartu su klinikomis, tarptautiniais partneriais planuojama organizuoti konferenciją, skirtą Retų ligų dienai 2018-aisiais.

Liepa Sveikatytė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Pristatyta knyga „Lietuvos slaugos istorija 1918-2018 m.” (903/0) 

Garsi vėžio mokslinių tyrimų grupė pelnė 2018 metų Europos sveikatos apdovanojimą (504/0) 

Seimo LSDP frakcijos pranešimas: „Medikai nepatenkinti ir jie yra teisūs“ (950/0) 

Pritarta 2018 metų PSDF biudžeto projektui (846/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0