Renginys veganams. Pasiūloma pasivaišinti tortu, kuriame yra natūralaus medaus. Tėvai veganai sudraudžia savo vaiką – šiukštu šio skanėsto neragaut. Aplinkiniai ima kelti klausimą, nejaugi vaiko augančiam organizmui iš tiesų geriau būtų cukrus nei šiek tiek natūralaus medaus? Tokią istoriją iš skaitytojos lūpų gavo portalas VLMEDICINA.LT, ir ji tapo paskata pasidomėti – ar tėvai veganai turėtų maitinti savo vaikus taip pat, kaip maitinasi patys, ar vis dėlto leisti pasirinkti jiems patiems?

Tėvai už vaikus sprendžia daugybę dalykų: ką rengtis, kada eiti miegoti, kaip juos ugdyti, ko mokyti, taigi kodėl mityba tokiu atveju turėtų būti tabu sritis, kurią turi reguliuoti ne tėvai, o visuomenės daugumos nuomonė? Tokios nuomonės laikosi knygos „Bloga veganė“ autorė, fotografė Agnė Zoja Gintalaitė.

„Manau, kad tėvai ne tik gali, bet ir privalo reguliuoti savo vaikų ir net paauglių mitybą, kad jie valgytų ne šlamštą, o subalansuotą, sveiką ir natūralų maistą. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino, kad raudonoji mėsa yra vienas iš vėžio sukėlėjų. Amerikos dietologų asociacija, didžiausia ir įtakingiausia pasaulyje dietologų organizacija bei Kanados, Didžiosios Britanijos analogiškos organizacijos oficialiais dokumentais pripažino, kad subalansuota augalinė mityba yra sveika ir tinkama žmonėms bet kokiu gyvenimo momentu, taip pat vaikams ir nėščioms moterims“, – kalbėjo A. Z. Gintalaitė. Todėl jai keista ir net juokinga klausytis kai kurių lietuvių dietologų, kurie esą vadovaujasi 50 metų senumo stereotipais ir naują informaciją tiesiog ignoruoja.

„Kasdien matau, kaip tėvai savo vaikus maitina tiesiog tragiškai, blogos kokybės perdirbtais produktais su daugybe maisto priedų bei cukraus, ir tokie tėvai kažkodėl nesulaukia jokios visuomenės kritikos. Kartais tikrai sunku žiūrėti, kaip tėvai savo vaikus nuodija tikrąja to žodžio prasme“, – prisipažino pašnekovė.

Istorija apie tėvus, neleidžiančius valgyti vaikui produkto su medumi, esą yra pernelyg ištraukta iš konteksto, kad būtų galima ją vertinti kaip argumentą.

„Gal vaikas medui alergiškas? O gal tėvai turėjo dar kažkokių priežasčių, ne tik jūsų implikuojamą kategorišką etinę poziciją. Kita vertus, tai, kad medus yra sveikas produktas, tėra mitas, tai – tas pats cukrus, tik kita forma, šviežias medus dar turi savyje papildomų teigiamai sveikatą veikiančių medžiagų, tačiau termiškai apdorojus jų nebelieka“, – dėstė A. Z. Gintalaitė.

Anot jos, vaikiškas meniu viešojo maitinimo įstaigose, mokyklose ir darželiuose yra itin blogos kokybės: tai perdirbtas, riebus, keptas prastuose riebaluose maistas, kuriame pernelyg daug krakmolo ir per mažai žalių produktų, jų proporcija esą visai neatitinka šiuolaikinių higienos normų.

„Apie tai svarbu būtų diskutuoti ir tai keisti, o ne veganus tėvus narstyti po kaulelį“, – šyptelėjo pašnekovė.

Nereikia supriešinti dviejų stovyklų

Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų skirstyti vaikus pagal amžiaus grupes – kūdikiai, 1 – 3 metų vaikai, ikimokyklinis, mokyklinis amžius, paaugliai ir pan. „Todėl, kad tiek energijos poreikis, tiek maistinių medžiagų poreikis su amžiumi kinta ir visus suniveliuoti bei prilyginti suaugusiam negalima. Nevalgantys gyvulinės kilmės produktų, kai kurių baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų turi riziką stokoti. Vis dėlto suaugusiam žmogui jis galbūt nėra toks jautrus“, – sakė K.Jasmontienė. Kai kalbame apie vaikus kaip apie augantį, bręstantį organizmą, geležies, veikiausiai ir baltymų, vitaminų B12, D, cinko, folinės rūgšties, kalcio, „Omega 3“ riebalų rūgščių ir pan. trūkumai tikrai gresia tam tikromis problemomis. „Geležies deficitas, tiek protinis ar fizinis atsilikimas, augimo atsilikimas. Tokių atvejų jau yra buvę. Tačiau tai neturėtų būti gąsdinimas, ar supriešinimas visavalgių su tais kurie renkasi tokį gyvenimo ir maitinimosi būdą“, – teigė K.Jasmontienė.

Pasak specialistės, negalima sakyti, kad neįmanoma raciono užtikrinti vien augaliniu maistu – įmanoma, tačiau tai padaryti nėra paprasta. Dėl šios priežasties tiek vegetarizmo, tiek veganizmo atveju, nulemtu tam tikrų ligų ir būklių, tarkime, alergijų, kurios neleidžia žmogui valgyti tam tikrų produktų, arba įsitikinimų, žmonėms reikėtų kreiptis ir jie kreipiasi į medikus. Tuomet periodiškai atliekami tyrimai, vertinama žmogaus sveikatos būklė, vertinamas racionas – labai konkrečiai skaičiuojama, kad būtų užtikrinta, jog viskas, ko reikia, būtų gaunama su maistu. „Beje, negalima teigti, kad ir visavalgiai yra visiškai sveiki – jie kartais valgo tam tikrų produktų per daug, nesuvartoja pakankamai skaidulinio maisto, valgo daug perdirbto maisto. Tiek vienas, tiek kitas maitinimosi būdas turi pliusų ir minusų. Jeigu galėtume išvesti viduriuką tarp vieno ir kito būdo – būtų tobuliausia“, – teigė K.Jasmontienė. Vis dėlto nusprendus vaikui neduoti kažko ir to „kažko“ niekuo nepakeisti, anot gydytojos dietologės, tėvams tenka prisiimti ir atsakomybę, kas dėl to gali nutikti.

Kuo labiau ribojantis maitinimasis, tuo didesnė rizika

Gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės teigimu, oficiali JAV dietistų asociacijos pozicija yra tokia, kad veganiškas maitinimasis gali būti visavertis bet kokiame amžiuje.

„Bet ar tai yra realu bei įgyvendinama kūdikystėje, vaikystėje – tai tikrai diskutuotina. Jeigu kūdikio ar vaiko racionas būtų kruopščiai suplanuotas, suskaičiuotas, reiktų nepamiršti, kad jo poreikiai nuolat keičiasi, perskaičiuoti reiktų gan dažnai. Kitas dalykas – kūdikystėje, vaikystėje planuojamas racionas toli gražu ne visada gali būti įgyvendintas, nes vaikas tiesiog gali atsisakyti suvalgyti tai, ką reikia“, – teigė D. Pipiraitė.

Anot gydytojos dietologės, vaiko virškinimo sistema gali negebėti suvirškinti to grubaus augalinio maisto, kuris turi būti suvartojamas: „Ir kiekiai tokio maisto vaiko virškinimo sistemai gali būti per dideli. Taigi praktika nuo teorijos labai skiriasi“.

Ko gali trūkti vaikams veganams? Jų racionas, pasak specialistės, mažų mažiausiai turi būti papildytas vitaminu B12, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kalcio, cinko, aukštos biologinės vertės baltymų, energine prasme vertingo maisto suvartojimui.

„Kuo labiau ribojantis maitinimasis, tuo didesnė rizika maistinių medžiagų stokai. Mitybos nepakankamumas yra susijęs su sutrikusia kognityvine funkcija, o veganams vaikams būdingas mažesnis svoris. Žmogaus galimybės yra labai didelės, atlaikyti gali daug, bet ar to reikia kūdikystėje ir vaikystėje?“ – retoriškai klausė gydytoja dietologė.

Kristina Aksamitaitė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Vaikų mityba: ką daryti, jei atžala itin išranki maistui (310/0) 

Vaikų vidurių užkietėjimas: problema, į kurią dažnai neatkreipiama dėmesio (160/0) 

Diskutuota apie sveikatai nepalankių maisto produktų rinkodarą vaikams (162/0) 

Alergiškų vaikų mityba: ką daryti, kai šaldytuve lieka vos 5 produktai? (225/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0